imanentiškùmas, objektui, reiškiniui, procesui būdinga vidinė (nesąlygota išorinių reiškinių) savybė arba dėsningumas. Priešingas transcendentiškumui. Imanentiškumas, kaip pažintinė problema, reikšmingas I. Kanto filosofijoje, svarstant proto taikymo ribų problemą. Anot I. Kanto, leistiną proto taikymą riboja patyrimu duotas, imanentinis reiškinių pasaulis, skirtingas nuo transcendentinio, už galimo patyrimo ribų esančio, pasaulio. Imanentiškomis vadinamos ir proto arba intelekto savybės bei galios.
76