Imola (Ìmola), miestas Italijoje, Emilijos‑Romanijos srityje, į pietryčius nuo Bolonijos.
70 600 gyventojų (2019). Imola įsikūrusi prie Santerno upės (Reno intakas). Per Imolą eina Milano–Bari geležinkelis ir plentas. Žemės ūkio mašinų gamyba, keramikos, stiklo, tekstilės, maisto pramonė. Prie Imolos gaunamos gamtinės dujos. Vaismedžių, braškių auginimo regiono prekybos centras. Vyskupijos muziejus, pinakoteka. Biblioteka (yra inkunabulų, manuskriptų). Formulės‑1 lenktynių trasa.
Architektūra
Sakraliniai pastatai: Šv. Kasiano katedra (12–13 a., perstatyta 1781), Šv. Dominyko bažnyčia (14 a., portalas 1430, perstatyta 18 a.). Rūmai: Municipaliteto, Vyskupų (abeji 12 a.), Della Volpe, Sersanti (abeji 1482).
Istorija
Susikūrė aplink romėnų Kornelijų prekyvietę (Forum Cornelii) prie Emilijaus kelio (Via Aemilia; iš Arimino, dabartinis Rimini, į Placenciją, dabartinė Piacenza). Žlugus Romos imperijai smuko. 4–5 a. griautas įsiveržusių germanų ostgotų ir langobardų genčių, 6 a. – Bizantijos imperatoriais Justiniano I kariuomenės. Frankų karalius Karolis Didysis 774 nuvertė langobardų valdovą ir perdavė miestą popiežiui. 1088 Imola išsivadavo iš popiežiaus valdžios, buvo įkurta komuna. Nuo 14 a. Imolą valdė didikų giminės (žymiausios – Visconti, Sforzos). 1499 miestą užėmė popiežiaus karvedys C. Borgia ir prijungė prie Popiežiaus srities.
2271