įmonė

monė, savarankiškas ūkinis vienetas, įsteigtas įstatymų nustatyta tvarka tam tikrai ūkinei komercinei ar kitai veiklai ir turintis vardą. Įmonės yra šalies ūkio sistemos pagrindinis struktūrinis elementas. Įmonę sudaro medžiaginių ir daiktinių (pastatai, žemė, įrenginiai, mašinos, inventorius, žaliavos, pagaminta produkcija ir kita), finansinių (piniginės lėšos, vertybiniai popieriai ir kita) ir nematerialiųjų (darbuotojai, įmonės vardas, prekės ženklas ir kita) aktyvų, teisių (pavyzdžiui, reikalavimo teisės) ir pareigų (įsipareigojimai, skolos ir kita) visuma. Įmonių pagrindinės rūšys: individualioji įmonė (personalinė įmonė), ūkinė bendrija (tikroji ūkinė bendrija ir komanditinė ūkinė bendrija, arba pasitikėjimo ūkinė bendrija), bendrovė (akcinė bendrovė, uždaroji akcinė bendrovė, investicinė bendrovė), kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), žemės ūkio bendrovė, valstybės įmonė, savivaldybės įmonė. Įmonėmis laikomos ir kitos pelno siekiančios institucijos – bankai, draudimo bendrovės. Įmonei gali būti suteikiamas socialinės įmonės statusas. Įmonės pagrindinius bruožus turi ne pelno institucija viešoji įstaiga. Europos Sąjungoje egzistuoja (nuo 2004) ypatinga įmonių rūšis – Europos bendrovė, Lietuvoje (nuo 2012) – mažoji bendrija. Įmonė gali turėti juridinio asmens statusą (pavyzdžiui, investicinė, akcinė, uždaroji akcinė bendrovė, valstybės ir savivaldybės įmonė ir kita, jų susivienijimai) arba veikti kaip fizinis asmuo (pavyzdžiui, individualioji įmonė). Juridinio asmens statusą turinčios įmonės yra ribotos turtinės atsakomybės (už prievoles jos savininkai atsako ta savo turto dalimi, kuri investuota į įmonę), kaip fiziniai asmenys veikiančios įmonės yra visiškos turtinės atsakomybės (savininkai atsako visu savo asmeniniu turtu, tik komanditoriai ta savo turto dalimi, kurią yra perdavę bendrijai) subjektai. Darbo santykiai įmonėje grindžiami darbo sutartimi (samdos sutartimi) arba narystės teisiniais pagrindais (pavyzdžiui, ūkinėje bendrijoje – jos steigimo dokumentais). Visoms įmonėms nustatytos iš esmės vienodos ūkinės komercinės veiklos teisinės ekonominės sąlygos. Įmonė turi teisę imtis veiklos, kurios nedraudžia įstatymai. Imtis licencijuojamos veiklos (Lietuvoje – gaminti ginklus, sprogmenis, vykdyti farmacinę, mokomąją veiklą, teikti sveikatos priežiūros paslaugas, rengti loterijas, vežti keleivius ir krovinius tarptautiniais maršrutais, prekiauti alkoholio produktais ir kita) įmonė gali turėdama vyriausybės nustatyta tvarka išduotą licenciją (leidimą). Visos šalyje įregistruotos įmonės gali dalyvauti prekių ir paslaugų tarptautinėje apyvartoje, būti pirkimo ir pardavimo, įkeitimo, nuomos objektas. Įmonės gali steigti filialus ir atstovybes, jungtis pagal veiklos rūšį, teritorinį ar kitą principą į koncernus, konsorciumus, asociacijas ir kitus darinius. Įmonės, jų atstovybės ir filialai, įmonių asociacijos, sąjungos ir kiti junginiai registruojami šalies įmonių registre (Lietuvoje nuo 1990 veikusį Įmonių rejestrą 2004 pakeitė Juridinių asmenų registras, jo vyriausiasis tvarkytojas – Registrų centras). Čia įrašoma įmonės pavadinimas, buveinė, veiklos pobūdis, atstovų (įgaliotinių) vardai, pavardės, adresai ir įgalinimai, numatomas ūkinės komercinės veiklos laikotarpis, įregistravimo data. Įmonės steigėju gali būti valstybė, savivaldybė, šalies ir užsienio valstybių fiziniai ir juridiniai asmenys. Įmonė gali būti reorganizuojama jai susijungus su kita (kitomis) įmone (įmonėmis) į naują įmonę, gamybinį susivienijimą ar asociaciją, prisijungus prie kitos įmonės, susivienijimo, pasidalijus į kelias įmones ir kai kuriais kitais atvejais. Įmonės likvidavimo pagrindas gali būti jos savininko sprendimas nutraukti įmonės veiklą, teismo arba kreditorių susirinkimo sprendimas pripažinti įmonę bankrutavusia (bankrotas), valstybinių institucijų sprendimas panaikinti įmonės įregistravimą dėl teisės pažeidimų.

LIETUVOJE įmonių veiklą reglamentuoja Civilinis kodeksas (2000, įsigaliojo 2001), Akcinių bendrovių įstatymas (2000, nauja redakcija 2004), Juridinių asmenų registro įstatymas (2001), specifinę veiklą vykdančių įmonių – Valstybės ir savivaldybės įmonių (1994, nauja redakcija 2004), Individualių įmonių (2003), Socialinių įmonių (2004, nauja redakcija 2012) ir kiti įstatymai bei įvairūs poįstatyminiai teisės aktai. Įmonių apskaitos ir audito klausimus reglamentuoja Buhalterinės apskaitos (2001), Įmonių finansinės atskaitomybės (2001, nauja redakcija 2015), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės (2001, nauja redakcija 2015) įstatymai, Finansinių ataskaitų audito įstatymas (1999, nauja redakcija 2017). Lentelėje parodytas Lietuvos įmonių skaičius 2018 pradžioje.

*Lietuvos statistikos departamento duomenys

2271