monių sociològija, sociologijos sritis, tirianti socialinius reiškinius įmonėse. Susijusi su organizacijų sociologija, darbo sociologija, valdymo sociologija, socialinių organizacijų teorija ir kita. Įmonių sociologijos ištakos – F. W. Tayloro, H. Emersono (Jungtinės Amerikos Valstijos), H. Fayolio (Prancūzija) tyrimai. Sistemiškai įmones pradėta tirti 20 a. 3 dešimtmetyje – 1924 tyrinėtojas E. Mayo bendrovėje Western Electric atliko eksperimentą, kuris parodė, kad veiklos efektyvumas priklauso ir nuo dirbančiųjų nuostatų dėl darbo. Jis nustatė neformalių grupių reikšmę darbo produktyvumui. Įmonėse buvo pradėtos kurti sociologinės tarnybos, atliekančios tarpasmeninių santykių, konfliktų, vaidmenų pasiskirstymo darbe tyrimus.
LIETUVOJE įmonių sociologijos problematika pradėta tirti 20 a. antroje pusėje. Prasidėjus esminiams pokyčiams politiniame ir ekonominiame gyvenime, vis didesnę reikšmę imta teikti žmogui, tam tikrų socialinių grupių tarpusavio sąveikai ir darbo kolektyvams. Iškilo būtinybė pažinti socialinių procesų įmonėse prigimtį, numatyti socialinių procesų raidos tendencijas. 20 a. 7 dešimtmetyje pradėjo kurtis tyrimų centrai: Sociologinių tyrimų laboratorijos Vilniaus universitete ir Kauno politechnikos institute (nuo 1990 Kauno technologijos universitetas), Mokslų akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute (nuo 1995 Filosofijos ir sociologijos, 2002–10 Socialinių tyrimų institutas, nuo 2010 Lietuvos socialinių tyrimų centras). Buvo renkama, kaupiama ir analizuojama informacija, vykdomi išsamūs sociologiniai tyrimai didžiosiose pramonės įmonėse. Parengtos įmonių socialinės raidos programos: įmonės socialinės struktūros tobulinimo, darbo sąlygų gerinimo ir įmonės darbuotojų sveikatos apsaugos, darbo apmokėjimo tobulinimo, buities sąlygų gerinimo ir darbuotojų socialinio aktyvumo ugdymo. 21 a. pradžioje daugiausia tiriami socialiniai veiksniai (žmogaus veiksnys), lemiantys įmonių veiklos efektyvumą.
2129