implantãcija (lot. in(im) – į + plantatio – sodinimas), organizmui svetimų medžiagų įsodinimas į audinius. Operuojant gali būti įsodinamas implantas gydymo (pvz., kardiologijoje – širdies defibriliatorius, neurologijoje – neurokibernetinis implantas, onkologijoje – radioaktyviųjų medžiagų implantas), diagnostikos (pvz., akušerijoje), bandymų (pvz., genų inžinerijoje), kosmetiniais (pvz., plastinėje chirurgijoje – krūtų, skruostų implantai, tatuiruojant į odą suleidžiama dažų) tikslais. Plastinėje ir rekonstrukcinėje chirurgijoje implantuojami kūno, organų dalių protezai, odontologijoje – dantų implantai (dantų implantacija).
2271