impòrtas (lot. importo – įvežu), prekių, paslaugų, technologijų, vertybinių popierių, valiutos ir kitų vertybių įvežimas į šalį siekiant realizuoti vidaus rinkoje. Importas yra šalies užsienio prekybos dalis. Jo materialines prielaidas sudaro eksportas (eksporto pajamos yra importo apmokėjimo lėšų pagrindinis šaltinis). Importo ypatinga atmaina – reimportas (anksčiau iš šalies išvežtų prekių įvežimas). Materialinių vertybių įvežimo struktūra (vadinamasis matomasis importas) susijusi su šalies gamtinių sąlygų bei ekonomikos ypatybėmis, šalies vieta tarptautiniame darbo pasidalijime. Šalys pirmiausia importuoja tas mineralines, žemės ūkio žaliavas ir prekes, kurių dėl savo gamtinių sąlygų negali išgauti, gaminti arba gamina nepakankamai. Dėl tarptautinės gamybos specializacijos ir kooperacijos ekonomiškai stiprių šalių importe didėja pramoninių prekių (pavyzdžiui, mašinų ir įrenginių) dalis. Ekonomiškai silpnos šalys dėl atsilikusio ir dažnai monokultūrinės krypties žemės ūkio priverstos importuoti daug maisto produktų. Pajamos, gautos iš krovinių pervežimo, tarpininkavimo operacijų, turizmo, užsienio klientams suteiktų banko, draudimo, konsultavimo paslaugų, patentų, autorinių teisių, programinės įrangos ir technologijų pardavimo bei kitų paslaugų, sudaro nematomąjį importą. Į importą neįtraukiama: piniginis auksas, cirkuliuojantys banknotai, monetos ir vertybiniai popieriai, laikinai įvežamos prekės (pavyzdžiui, nekomercinėms parodoms skirtos prekės, tara ir prekių pavyzdžiai, žiniasklaidos, kultūros, švietimo, medicinos darbuotojų, sportininkų profesinė įranga, keleivių asmeniniai daiktai), tranzitu vežamos prekės, šalyje registruotiems laivams ir lėktuvams tiekiamos atsargos ir kita. Importas gali būti ribojamas dėl politinių tikslų (pavyzdžiui, per karą kuriai nors šaliai daromas spaudimas) – skelbiamas prekybos su konkrečiomis šalimis embargas, įvedama importo licencijos (leidimai importuoti), kvotos (per tam tikrą laikotarpį iš konkrečios šalies importuojamų prekių didžiausias kiekis) ir muitai; taip pat dėl ekonominių priežasčių (licencijomis, kvotomis, muitais; pavyzdžiui, siekiant apsaugoti šalies gamintojus nuo užsienio gamintojų konkurencijos) arba siekiant kontroliuoti strategiškai svarbios karinės ir dvigubos (civilinės ir karinės) paskirties produkcijos prekybą.
Pasaulio importas 2003 sudarė 7778,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia importavo Jungtinės Amerikos Valstijos, Vokietija, Kinija, Didžioji Britanija, Prancūzija (1 lentelė). Pasaulio paslaugų importo apimtis – 1780,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (turizmo paslaugų – 525,0, transporto paslaugų – 405,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), biuro ir ryšių įrangos – 933,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, chemikalų – 793,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, kuro pramonės produkcijos – 754,0 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, automobilių pramonės gaminių – 723,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, žemės ūkio produktų importo – 673,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, drabužių – 225,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, geležies ir plieno pramonės produkcijos – 181,1 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, tekstilės – 169,4 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Paslaugų daugiausia importavo (mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių) Jungtinės Amerikos Valstijos (228,5), Vokietija (170,8), Didžioji Britanija (118,3), Japonija (110,3), Prancūzija (83,7), Italija (74,0), biuro ir ryšių įrangos – Europos Sąjunga (302,9), Jungtinės Amerikos Valstijos (180,5), Kinija (96,3), Honkongas (77,4), Japonija (54,5), Singapūras (48,9), chemikalų – Europos Sąjunga (358,8), Jungtinės Amerikos Valstijos (103,8), Kinija (49,0), Japonija (29,4), Kanada (24,6), Šveicarija (20,9), kuro pramonės produkcijos – Europos Sąjunga (241,9), Jungtinės Amerikos Valstijos (163,3), Japonija (81,2), Pietų Korėja (37,8), Kinija (29,2), Singapūras (17,3), automobilių pramonės gaminių – Europos Sąjunga (312,7), Jungtinės Amerikos Valstijos (181,3), Kanada (49,0), Meksika (20,2), Kinija (12,8), žemės ūkio produktų – Europos Sąjunga (308,9), Jungtinės Amerikos Valstijos (77,3), Japonija (58,5), Kinija (30,5), Kanada (18,0), Pietų Korėja (15,6), Meksika (13,9), Rusija (13,7), drabužių – Europos Sąjunga (101,3), Jungtinės Amerikos Valstijos (71,3), Japonija (19,5), Honkongas (16,0), geležies ir plieno pramonės produkcijos – Europos Sąjunga (69,7), Kinija (22,0), Jungtinės Amerikos Valstijos (13,9), Pietų Korėja (7,2), tekstilės – Europos Sąjunga (52,5), Jungtinės Amerikos Valstijos (18,3), Kinija (14,2), Honkongas (12,9).
1
*Pasaulio prekybos organizacijos duomenys
LIETUVOS teritorijoje ikivalstybiniu laikotarpiu jau buvo prekiaujama su slavų, skandinavų ir kitais kraštais, Romos valstybe, Bizantija. Kailiai, vaškas, gintaras, gyvuliai buvo mainomi į iš ten atgabentus sidabro, vario, geležies dirbinius. 13–14 a. prekyba su Vakarų Europa buvo nepastovi, suaktyvėjo 15 a. pradžioje. Lietuvos didieji kunigaikščiai (Vytenis, Gediminas) ir didikai turėdavo specialių pirklių (vadinamųjų faktorių), kurie surasdavo, nupirkdavo ir parveždavo reikiamų prekių. Didžiausiuose miestuose kūrėsi tokių pirklių kontoros (faktorijos). Užsienio pirkliai (vadinamieji svečiai) atveždavo daugiausia tokių prekių, kurioms iškart galėjo rasti pirkėjų. Už įvežamas prekes iš vietos ir užsienio pirklių buvo imamas pasienio ir vidaus muito mokestis. Importo svarbiausia prekė buvo druska (gabenama iš Prūsijos; pavyzdžiui, 1613 atgabenta apie 3276 tonos). Dar buvo atvežama Anglijos ir Flandrijos vilnonių audinių, geležies ir kitų metalų dirbinių – ginklų, žemės ūkio įrankių (noragų, pjautuvų, dalgių; 1585 atvežta 15 150, 1605 – 18 000 dalgių), stiklo ir jo dirbinių, popieriaus, prieskonių ir kitų prekių. 1559 bajorai buvo atleisti nuo įvežamojo muito už karo reikmenis (žirgus, ginklus), 1566 – nuo visų rinkliavų už sau vežamas prekes. 17 a.–18 a. pradžioje prekyba labai smuko dėl didelių muitų, nuolatinių karų, maro. 18 a. 8 dešimtmetyje buvo panaikintos bajorų privilegijos nemokėti muitų, uždrausta įvežti iš užsienio kai kurias prekes, gaminamas ir vietos gamintojų. 1786–91 audiniai sudarė 26,3 %, druska – 25,0 %, gėrimai – 12,9 %, prieskoniai – 11,6 % bendro Lietuvos importo. 19 a. prekės buvo atvežamos geležinkeliais, upėmis (laivais ir sieliais). 19 a. pabaigoje–20 a. pradžioje daugiausia importuota per Klaipėdos jūrų uostą, pavyzdžiui, 1871 – už 24,4 mln. markių, 1880 – 21,4 mln. markių, 1890 – 26,2 mln. markių, 1899 – 33,3 mln. markių, 1913 – 57,9 mln. markių. Vokietijos okupacinė valdžia 1915 įvedė didelius muitus iš Vokietijos įvežamoms prekėms. 1915 vasarą–1916 rudenį į Lietuvą įvežta 16 pavadinimų prekių už apie 11 mln. markių (cigarečių – už 1,4 mln. markių, įvairių kolonijinių prekių – už 2 mln. markių, akmens anglių – už 12 500 markių). 1920–39 prekybiniai santykiai buvo palaikomi su apie 50 valstybių. Lietuvos užsienio prekybos balansas beveik kasmet buvo teigiamas. Lietuvos importas 1921–39 parodytas 2 lentelėje, jo struktūra 1925–39 – 3 lentelėje. 1937 daugiausia buvo importuojama tekstilės pramonės žaliava ir tekstilės gaminiai (22 % bendro Lietuvos importo), metalai ir jų dirbiniai (18 %), mašinos ir prietaisai (12 %), nafta ir akmens anglys (9 %), trąšos, cementas, stiklas, tabakas, druska, silkės. Daugiausia buvo importuojama iš Didžiosios Britanijos (27 % bendro Lietuvos importo; tekstilės pramonės žaliava ir tekstilės gaminiai, akmens anglys, cementas ir kita), Vokietijos (21,8 %; geležis, mašinos, įvairūs prietaisai ir kita), SSRS (8,4 %; rąstai, naftos produktai, akmens anglys, druska, trąšos ir kita), Belgijos (7,9 %; geležis, vilnoniai siūlai), Nyderlandų (4,2 %; radijo aparatai, trąšos ir kita).
2
*Centralinio statistikos biuro duomenys
3
*Centralinio statistikos biuro duomenys
Sovietinės okupacijos metais Lietuvos importas buvo sudėtinė SSRS importo dalis (importu nebuvo laikomos prekės, įvežamos iš SSRS respublikų). Iki 1962 į Lietuvą iš SSRS respublikų prekių buvo įvežama daugiau negu išvežama į jas iš Lietuvos. 1965 iš Rusijos įvežta 48,7 %, Ukrainos – 22,4 %, Baltarusijos – 6,9 %, Latvijos – 5 %, Estijos – 2,3 %, Moldavijos – 0,9 %, Kazachijos – 2,2 %, Užkaukazės respublikų – 1,6 %, Vidurinės Azijos respublikų – 1,3 %, užsienio šalių – 8,7 % visų įvežtų prekių. 7–9 dešimtmečiais iš Rusijos buvo įsivežama naftos produktų, statybinių medžiagų, medienos, popieriaus, juodųjų ir spalvotųjų metalų, metalo pjovimo staklių, įvairių prietaisų, šilko ir tekstilės gaminių, medvilnės, plastikų dirbinių, iš Ukrainos – juodųjų metalų, cemento, akmens anglių, dujų, maisto ir statybinių medžiagų pramonės įrenginių, įvairių mašinų, transporto priemonių, šilko verpalų ir šilkinių audinių, kailių, vilnos, cukraus, druskos, iš Baltarusijos – traktorių, ekskavatorių, motociklų, mopedų, dujų, naftos produktų, iš Latvijos – žemės ūkio mašinų, radiatorių, dviračių, porceliano, fajanso, medvilninių audinių, tekstilės, galanterijos, iš Estijos – trąšų, padangų, elektros matavimo ir šilumos reguliavimo prietaisų, kabelių, elektros armatūros, tolio, langų stiklo, popieriaus, faneros gaminių, medvilninių verpalų ir audinių, šilkinių audinių, iš Užkaukazės respublikų – vyno, konjako, prieskonių, vaisių, iš Kazachijos ir Vidurinės Azijos respublikų – medvilnės, vilnos. Prekyba su užsieniu buvo organizuojama per SSRS užsienio prekybos ministeriją, su kai kuriomis šalimis (pavyzdžiui, Lenkija, Vengrija) – per SSRS prekybos ministeriją. Daugiausia buvo importuojama trikotažas, drabužiai, odinė avalynė, vynas, automobilių padangos ir kameros, kailiai ir jų gaminiai, motociklai ir jų dalys, baldai, kilimai. 1981 Lietuva palaikė prekybinius ryšius su apie 90 šalių.
Atkūrus nepriklausomybę iš pradžių kai kurie užsienio prekybos ryšiai sutriko. Pamažu jie buvo atkuriami, užmezgami nauji. Daugiausia buvo importuojama iš Rusijos, bet iš jos įsivežamų prekių lyginamasis svoris bendrame Lietuvos importe mažėjo: 1991 sudarė 49,6 % bendro importo, 1992 – 57,7 %, 1993 – 53,7 %, 1994 – 39,3 %, 1995 – 31,2 %, nuo 1996 – 20–26 % (tik 2000 buvo 27,4 %). Sumažėjo ir importo iš Ukrainos dalis (1991 – 10,4 % bendro importo, 1992 – 7,7 %, 1993 – 6,2 %, 1994 – 5,0 %, 1995 – 3,7 %, 1996 – 3,3 %, 1997 – 2,1 %, nuo 1998 – mažiau kaip 2 %) ir kitų buvusios SSRS respublikų. Didėjo importas iš Vokietijos (1991 sudarė 1,2 %, 1992 – 4,7 %, 1993 – 9,7 %, 1994–96 – 13–16 %, 1997 – 17,5 %, 1998 – 18,2 %, nuo 1999 – 16–17 % bendro importo), iš Lenkijos (1991 – 1,4 %, 1993 – 2,2 %, nuo 1994 – 4–6 % bendro importo), Danijos, Švedijos, Prancūzijos, Italijos, Nyderlandų ir kitų šalių. Importo apimtys 1993–2003 parodytos 4 lentelėje. Lietuvos importo struktūra pagal šalis 1997–2003 parodyta 5 lentelėje. 2003 importas iš Europos Sąjungos šalių sudarė 13 457,6 mln. litų (44,5 % bendro Lietuvos importo), iš Nepriklausomų Valstybių Sandraugos – 7663,8 mln. litų (25,3 %), iš Vidurio Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių (Bulgarijos, Čekijos, Lenkijos, Slovakijos, Slovėnijos, Rumunijos, Vengrijos) – 2585,1 mln. litų (8,5 %), iš Europos laisvosios prekybos asociacijos šalių (Islandijos, Lichtenšteino, Norvegijos, Šveicarijos) – 641,0 mln. litų (2,1 %). Daugiausia importuojama mineralinių produktų, mašinų, mechaninių ir elektrinių įrenginių, transporto priemonių ir pagalbinių transporto įrenginių, chemijos pramonės ir jai giminingų pramonės šakų produkcijos (6 lentelė). Importo muitais apmokestinamos daugiausia tos prekės, kurios gaminamos ir Lietuvoje, kurių importas gali padaryti neigiamą poveikį Lietuvos ūkiui. Importo muitų tarifai importuojamoms prekėms priklauso nuo valstybių, iš kurių jos importuojamos, prekybos su Lietuva režimo. Importo muitai netaikomi vaistams, medicinos technikai, vaikų mitybos produktams, kuro ir energetiniams ištekliams, energiją ir šilumą taupančioms medžiagoms, beveik visoms mašinoms, įrenginiams ir žaliavoms, negaminamoms Lietuvoje, bet reikalingoms jos pramonei, ir tam tikrais įstatymų numatytais atvejais (pavyzdžiui, laikinai įvežamoms prekėms, laikinai perdirbimui įvežamoms medžiagoms ir žaliavoms, labdarai, paramai).
4
*Lietuvos statistikos departamento duomenys
5
*pagal prekės kilmės šalį
**Lietuvos statistikos departamento duomenys
6
*Lietuvos statistikos departamento duomenys