impregnavimas

impregnãvimas (lot. impraegno – apvaisinu), medienos, audinio, odos ar kitokios medžiagos įmirkymas druskų tirpalais (vandenyje ar organiniuose tirpikliuose), emulsijomis, lydalais, antiseptiniais aliejais, sintetinėmis dervomis, kad medžiaga įgytų tam tikrų savybių. Medžiaga impregnuojama apipurškiant, aptepant, panardinant ar kitaip apdorojant slėginėse kamerose, centrifugose ar kituose įrenginiuose. Medžiaga įmirksta dėl joje vykstančių kapiliarinių procesų, o išbrinksta dėl medžiagos absorbcijos, be to, ji gali ir įmirkti, ir išbrinkti. Medžiaga įmirksta labiau, kai ji vakuumuojama (paprastai prieš įmirkymą), įmirkoma slėginėse kamerose, centrifugose, naudojamas tinkamas temperatūrinis režimas. Labiau išbrinksta, kai procesas vyksta aukštesnėje negu įprasta temperatūroje ar impregnuojama chemiškai giminingesne medžiaga. Mediena, audiniai daugiausia impregnuojami antipirenais (didina atsparumą degimui), antiseptikais (naikina mikroorganizmus arba stabdo jų dauginimąsi; tinka ir gumai, odai, popieriui), hidrofobizatoriais (mažina medžiagos paviršiaus drėkstamumą). Impregnuota mediena patvaresnė, spalvingesnė, atsparesnė dilimui, ugniai, puvimui, ne tokia laidi vandeniui. Audiniai dažnai impregnuojami apdorojant apretais – tam tikros cheminės sudėties tirpalais (apretavimas), kad mažiau glamžytųsi, trauktųsi ir teptųsi, neįgertų vandens, nedegtų. Plėvėdarių tirpalais impregnuota oda (apretavimas) atsparesnė dulkėms, purvui, drėgmei, atgaivinama jos spalva, blizgesys. Impregnuojant popierių padidinamas jo atsparumas drėgmei, mikroorganizmams, dulkėms. Impregnuojant betoną (jo mikroplyšiai pripildomi greitai kietėjančios rišamosios medžiagos) padidinamas jo patvarumas, atsparumas šalčiui, nelaidumas vandeniui.