impresionzmas mùzikoje susiklostė 19 a. 10 dešimtmetyje Prancūzijoje.
Būdingi bruožai
Buvo siekiama perteikti regimuosius arba girdimuosius įspūdžius (jūros, dangaus, miško, debesų grožį, vėjo, vandens žaismą), dažnai įgyjančius simbolių reikšmę; būdinga dažna muzikinių vaizdų kaita, jų spalvingumas (tembras laikomas savarankišku muzikos elementu), Rytų šalių egzotika, antikos, viduramžių legendos, rafinuota fantastika. Impresionizmo estetika paveikė visus muzikos žanrus ir raiškos priemones.
Simfoniniams eskizams, preliudams būdinga akvareliškas subtilumas, simbolistinių nuotaikų paslaptingumas; fortepijoninėje muzikoje paplito lakoniškos programinės miniatiūros, vokalinėje muzikoje vyravo saikingos rečitacijos miniatiūra, besirutuliojanti spalvingame instrumentiniame fone.
Muzikiniame teatre buvo populiarios legendinio turinio operos, kurioms būdinga subtili garsinė atmosfera, psichologiškumas, natūrali deklamacija (C. Debussy Pelėjas ir Melisanda). Harmonijoje vartoti sudėtingos struktūros akordai (nonakordai, undecimakordai undecima, alteruoti ir kvartiniai sąskambiai), įvairūs paralelizmai, senosios dermės, sveikųjų tonų harmonijos kompleksai, buvo išplečiamos mažoro-minoro tonacinės sistemos ribos, susilpninamas akordų funkcinis ryšys.
Orkestre vyravo grynieji tembrai, tembrų blyksniai, gausiai vartoti instrumentų (ypač medinių pučiamųjų) solo, arfų pasažai, sudėtingas vienarūšių instrumentų grupių divisi, grojimas su duslikliais, dekoratyvus ostinato fonas, nepastovi ritmika, faktūroje dažnai gretinta aukštasis ir žemasis orkestro registrai, melodikai būdingos glaustos frazės (kartais įgyjančios simbolių prasmę); dėl to padidėja kiekvieno garso, tembro, akordo reikšmė.
Žymesni kompozitoriai
Impresionizmas reiškėsi C. Debussy ir M. Ravelio kūryboje, impresionistinių kūrinių Prancūzijoje dar sukūrė P. Dukas, É. Lalo, A. Rousselis, E. Chabrier. 20 a. pradžioje impresionizmas paplito Ispanijoje (M. M. de Falla), Italijoje (A. Casella, G. F. Malipiero, O. Respighi), Didžiojoje Britanijoje (F. Delius, C. Scottas), Lenkijoje (K. Szymanowskis). Impresionizmo bruožų turi Rusijos kompozitorių N. Čerepnino, A. Skriabino, I. Stravinskio, V. Rebikovo, S. Vasilenkos kūryba.
Lietuvoje impresionizmas reiškėsi kompozitorių V. Bacevičiaus, K. V. Banaičio, B. Dvariono, S. Vainiūno, O. Balakausko kūryboje.
L: S. Jarociński Debussy a impresjonizm i symbolizm Kraków 1966; C. Palmer Impressionism in Music London 1973; W. A. Schulz Die freien Formen in der Musik des Expresionismus und Impressionismus Hamburg 1974.
1915