P. A. Renoir. Varlynė (aliejus, 1869, Nacionalinis muziejus Stokholme)
C. Monet. Įspūdis. Saulės patekėjimas (aliejus, 1872, Marmottano muziejus Paryžiuje)
impresionzmo dalei susiformuoti įtakos turėjo romantizmas ir realizmas (ypač E. Delacroix, G. Courbet, J. M. W. Turnerio, J. Constable’io, É. Manet kūryba). Ryškiausiai reiškėsi 19 a. pabaigos prancūzų dailininkų (C. Monet, P. A. Renoiro, E. Degas, C. Pissarro, A. Sisley ir B. Morisot, ankstyvojo laikotarpio P. Cézanne’o) kūryboje. Impresionizmo pavadinimas kilo po 1874 Paryžiuje surengtos dailininkų parodos, kurioje buvo eksponuojamas ir aptarinėjamas C. Monet paveikslas Įspūdis. Saulės patekėjimas (Impression, soleil levant). Naujoji kryptis turinio ir formos atžvilgiu laužė iki tol prancūzų tapyboje vyravusias akademizmo tradicijas. Pagrindinis siekis – perteikti regimąjį ir emocinį akimirkos įspūdį, bendrą nuotaiką, užfiksuoti tikrovę tokią, kokią mato žmogaus akis. Sureikšminta juslinė patirtis, objektai vaizduoti ne detaliai realistiškai, bet ryškintos svarbiausios ypatybės. Vaizdavimo objektu impresionistai rinkosi ne įprastas istorines ar mitologines scenas, o kasdienio gyvenimo reiškinius, gamtos pasaulį, triukšmingą didmiestį, įvykių įvairovę.
Daugiausia tapyti peizažai, amžininkų portretai, aktai, buitiniai vaizdai. Peizažus impresionistai tapė lauke, iš natūros, plėtojo plenerinę tapybą. Kūriniams būdinga spalvomis mirgantis paviršius, daiktų kontūrai drobės plokštumoje susilieja, o patys daiktai atpažįstami tik iš tam tikro nuotolio. Jie atsisakė lokaliųjų spalvų kolorito, toninio modeliavimo. Pabrėžė spalvos, šviesos ir šešėlio sąveiką, naudojo refleksus, siekdami perteikti atmosferos reiškinius – optinį dažų maišymo būdą (divizionizmas). Paveiksluose vyrauja sodrios spalvos, smulkūs eskiziški potėpiai, fragmentiška (kadravimas), dažniausiai asimetriška, kompozicija, netikėti rakursai. Impresionizmas reiškėsi ir skulptūroje (A. Rodino, E. Degas, M. Rosso, A. Golubkinos kūryba), būdinga vibruojantis paviršius, minkštas formų modeliavimas, tapybiška šviesokaita.
E. Degas. Besišukuojanti moteris (pastelė, apie 1885, Ermitažas Sankt Peterburge)
19 a. pabaigoje paplito daugelyje Europos šalių (L. Corintho, G. Fattori, I. L. Israelso, J. Whistlerio, K. Korovino, I. Grabario, V. Serovo ir kitų kūryba), išsirutuliojo į neoimpresionizmą, vėliau postimpresionizmą. Impresionizmas padarė didelę įtaką 20 a. dailės raidai.
C. Pissarro. Paryžius, Karališkųjų rūmų aikštė ir Operos gatvė (aliejus, 1898, Puškino vaizduojamosios dailės muziejus Maskvoje)
impresionizmas; -impresionizmo dailė
Impresionizmas Lietuvos dailėje
Lietuvoje impresionizmo apraiškų yra 19 a. pabaigos–20 a. pradžios dailininkų – A. Römerio, E. M. Römerio, N. Silvanavičiaus, P. Jurjevičiaus – kūryboje. Labiau reiškėsi 3–4 dešimtmetyje, žymu latvių, vokiečių impresionizmo dailės įtaka – V. Eidukevičiaus, V. Kairiūkščio, P. Kalpoko, J. Mackevičiaus, Z. Petravičiaus, M. Cvirkienės, K. Sklėriaus, A. Žmuidzinavičiaus tapyboje, J. Zikaro skulptūrose. Paveiksluose įsivyravo kamerinis žanras, emocionalūs vaizdai, poetinės lyrinės nuotaikos, smulkūs potėpiai, skulptūroms būdinga laisva, faktūriška lipdyba. Impresionizmo tendencijų yra ir 20 a. antros pusės dailininkų (A. Petrulio, A. Petrašiūnaitės) kūryboje.
L: Mažoji impresionizmo enciklopedija Vilnius 2001; J. Rewald The History of Impressionism New York 1946; F. Frascina, C. Harrison Modern Art and Modernism. A Critical Anthology New York 1982; R. L. Herbert Impressionism: Art, Leisure and Parisian Society New York 1991; B. Thomson Impressionism: Origins, Practice, Reception London 2000.
293
1356