impresionzmo literatūrà. Paplito 19 a. pabaigoje. Impresionistinės literatūros pagrindinis principas – vaizduoti pasaulį per individo suvokimą, nes objektyvusis pasaulis, pasaulis sau apskritai negali būti pavaizduotas. Impresionistai linko perteikti akimirkos įspūdį fragmentais, atskiromis scenomis, atsitiktinėmis detalėmis taip griaudami kompozicijos ir siužeto vientisumą. Impresionistinei literatūrai būdinga mažosios formos, pvz., prozoje vyravo impresija, vaizdelis, o stambesnių žanrų kompoziciją lėmė palyginti smulkių kompozicinių vienetų asociatyvi jungtis. Kūriniuose daug reikšmės buvo teikiama iš pirmo žvilgsnio nereikšmingiems, greitai išnykstantiems reiškiniams, nuotaikai ir nuojautai (atsitiktinis susitikimas, netikėtas žvilgsnis, tylūs šnaresiai, šviesos kaita). Užuomina, tarsi atsitiktinė vaizdo nuotrupa, buvo svarbesnė už nuoseklų aiškinimą ar išsamų aprašymą; tai sudarė galimybę pateikti ryškų, neįprastą meninį pasaulį. Laisva kompozicija dažniausiai išreikšdavo vientisą autoriaus požiūrį į vaizduojamąjį pasaulį, o vidinis kūrinio elementų ryšys ir nuoseklumas išaiškėdavo tik iš visumos. Impresionistai apeliavo į skaitytojo fantaziją ir jo sugebėjimą savo vaizduotėje susieti iš pirmo žvilgsnio skirtingus reiškinius ir detales. Impresionizmo estetiniai principai būdingi visiems literatūros žanrams: de Goncourt’ų, G. de Maupassant’o, A. Čechovo, K. Hamsuno, V. Woolf prozai, P. Verlaine’o, R. M. Rilke’s, S. Mallarmé poezijai, M. Maeterlincko dramoms, A. France’o, J. Lemaitre’o literatūros kritikai. Pagal estetinius principus ir literatūrinę techniką impresionizmas artimas neoromantizmui ir simbolizmui, kai kurių rašytojų kūryboje esama visų trijų srovių elementų. 20 a. 1 ketvirčio pabaigoje iš impresionizmo išsirutuliojo vidinio monologo ir sąmonės srauto technika.
Impresionizmo literatūra Lietuvoje
Lietuvių literatūroje impresionizmo poetikos bruožai ryšku Šatrijos Raganos prozoje (impresija Dėl ko tavęs čia nėra? 1898, apysakos Viktutė 1903, Sename dvare 1922), I. Šeiniaus romane Kuprelis (1903) ir ankstyvosiose apysakose Bangos siaučia, Vasaros vaišės (abi 1914), B. Sruogos eilėraščių rinkinyje Saulė ir smiltys (1920). Estetiniai impresionizmo principai nuosekliausiai išreikšti 20 a. 4 dešimtmečio N. Mazalaitės smulkiojoje prozoje.
impresionistinė literatūra; impresionizmas literatūroje
L: J. Žėkaitė Impresionizmas ir ekspresionizmas lietuvių prozoje / Literatūra ir kalba kn. 14 Vilnius 1977; M. E. Kronegger Literary Impressionism New Haven 1973; R. M. Werner Impressionismus als literarhistorischer Begriff Frankfurt am Main–Bern 1981.
293