imprimatur (lot. spausdintina), įrašas katalikiškuose leidiniuose. Imprimatur reiškia vyskupo ordinaro ar jo delegato oficialų leidimą juos spausdinti ir platinti. Remiamasi Kanonų teisės kodeksu. Reikalaujama knygoms, kurių turinys susijęs su moralės, Bažnyčios istorijos, Tradicijos, Biblijos, kanonų teisės ir liturgijos klausimais. Po imprimatur nurodoma vyskupo vardas, pavardė, imprimatur suteikimo vieta ir laikas. Vyskupijos kurijos paskirto cenzoriaus (lotynų kalba censor deputatus) sutikimas rašomas nihil obstat (lotynų kalba nieko kenksmingo), vyskupo ordinaro (jis dažniausiai sprendžia pagal cenzoriaus raštu pateiktas pastabas) – imprimatur. Imprimatur pradėtas praktikuoti 6 amžiuje, nuo 16 a. tapo privalomas.
193