imprimatūrà (it. imprimatura), paveikslo grunto paskutinis sluoksnis. Naudojama aliejinėje, temperos tapyboje siekiant labiau izoliuoti dažų sluoksnį nuo paveikslo pagrindo; reguliuoja grunto paviršiaus poringumą. Būna matinė, skaidri, bespalvė arba spalvota (dažniausiai naudojami gamtiniai pigmentai), ja padengiamas visas paveikslo pagrindo paviršius arba tam tikri plotai; turi įtakos kūrinio koloritui. Paplito 15–17 a., daugiausia Italijoje ir Nyderlanduose.
Nuorodos
Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
| Autorius (-iai) | |
| Redaktorius (-iai) | |
| Publikuota | |
| Redaguota |