impulsas
realaus stačiakampio impulso parametrai: A – impulso amplitudė, τi – trukmė, τf1 – priekinio fronto trukmė, τf2 – užpakalinio fronto trukmė
įvairių formų impulsai: videoimpulsai (a – stačiakampiai, b – pjūkliniai, c – trapeciniai, d – eksponentiniai), e – radijo impulsai
impùlsas (lot. impulsus – smūgis, postūmis), trumpas (10–9–10–2 s) elektros srovės stiprio arba įtampos pokytis. Svarbiausi impulso parametrai: amplitudė A, trukmė τ, priekinio ir užpakalinio fronto trukmės τf1 ir τf2. Periodinė impulsų seka apibūdinama impulsų pasikartojimo dažniu (periodu), impulsų rečiu (t. y. santykiu tarp impulso pasikartojimo periodo ir trukmės ti) ir nuolatine dedamąja. Sekos impulsai gali būti vieno poliarumo (tik teigiamieji arba tik neigiamieji) arba dvipoliariai, tam tikro atskaitos lygio atžvilgiu – vienpusiai ir dvipusiai. Aukštos įtampos (ar stiprios srovės) impulsai panašūs į atmosferos elektros išlydžius. Videoimpulsai dažniausiai turi nuliui nelygią sekos nuolatinę dedamąją. Jie būna stačiakampiai, pjūkliniai, trapeciniai, eksponentiniai ir kitokie. Radijo impulsai yra trūkios aukštojo arba superaukštojo dažnio elektromagnetinių virpesių voros, kurių amplitudė ir trukmė priklauso nuo moduliavimo signalo parametrų, o nuolatinė dedamoji lygi nuliui.
Impulsai naudojami mokslo ir technikos įvairiose srityse: skaičiavimo ir ryšių technikoje informacijai koduoti ir perduoti, aukštos įtampos ir stiprios srovės impulsai – elektros įrenginiams bandyti, videoimpulsai – televizijoje, eksperimentinėje fizikoje, automatikoje, radijo impulsai – daugiausia radiolokacijoje, radionavigacijoje, radijo ryšiuose.