Kertész Imre (Imrė Kèrtėsas) 1929 11 09Budapeštas 2016 03 31Budapeštas, vengrų rašytojas. 1944–45 kalėjo Osvencimo (Auschwitzo) ir Buchenwaldo koncentracijos stovyklose. 1948–51 dirbo laikraščio Világosság redakcijoje Budapešte. Vėliau tarnavo armijoje, dirbo gamykloje. Nuo 1953 profesionalus rašytojas.
Romanų trilogijoje (Be likimo / Sorstalanság 1975, lietuvių kalba 2010, filmas 2005, režisierius L. Koltai, Žlugimas / A kudarc 1988, Kadišas negimusiam kūdikiui / Kaddis a meg nem születetett gyermekért 1990), romane Likvidacija (Felszámolás 2003) apysakose (knygos Pėdsekys / A nyomkereső 1977, Anglų vėliava / Az angol labogó 1991) vaizduojamas kalinio gyvenimas koncentracijos stovyklose, jo bandymas išsaugoti individualybę despotizmo epochoje, teigiama, kad vaikų negalima gimdyti, nes pasaulyje dar egzistuoja osvencimų atkūrimo idėjos; būdinga autobiografiniai motyvai. Parašė autobiografinį romaną K. dosjė (K. dosszié 2006), dienoraščių (knygos Galerų dienoraštis / Gályanapló 1992, Aš – kitas: metamorfozių kronika / Valaki más: a változás krónikája 1997, Išsaugoti kaip / Mentés másként 2011, Paskutinė smuklė / A végső kocsma 2014, Žiūrovas (1991–2001 užrašai) / A néző (Feljegyzések 1991–2001) 2016), esė (rinkiniai Holokaustas kaip kultūra / A holocaust mint kultúra 1993, Akimirka tylos, kada bausmės vykdymo būrys pakartotinai užtaiso šautuvus / A gondolatnyi csend, amíg a kivégzőosztag újratölt 1998, Kalba tremtyje / A száműzött nyelv 2001). Herderio premija (2000), Nobelio literatūros premija (2002).
Imre Kertész