Lakatos Imre (Imrė Lãkatošas), tikr. Lipschitz 1922 11 09Debrecen 1974 02 02Londonas, vengrų filosofas. Rašė anglų kalba. Dr. (1961).
Išsilavinimas ir veikla
1944 baigė Debreceno universitetą. 1947–50 dirbo Vengrijos švietimo ministerijoje, 1950–53 kalintas dėl politinių priežasčių. 1956 emigravo į Didžiąją Britaniją, iki 1961 studijavo filosofiją Kembridžo universitete. Nuo 1960 dėstė Londono ekonomikos ir politikos mokykloje.
Tyrimų programų koncepcija
Plėtodamas T. S. Kuhno mokslo paradigmos ir K. R. Popperio falsifikacionizmo (teorijų paneigimo galimybės) idėjas sukūrė tyrimo programų koncepciją. Mokslo fundamentalūs principai bendrų hipotezių pavidalu yra tyrimų programos branduolys. Jį papildo eksplicitiškai išdėstytos prielaidos ir dėsniai, konkrečias situacijas apibrėžiančių pradinių sąlygų prielaidos, teorijos, kuriomis remiamasi konstatuojant stebėjimo ir eksperimento rezultatus. Branduolį papildančių hipotezių visumą I. Lakatosas vadino apsaugos juosta, kuri apsaugo branduolį nuo falsifikacijos (klaidingumo įrodymo).
Imre Lakatos
Negatyvioji ir pozityvioji euristika
Tyrimų programose skyrė negatyviąją ir pozityviąją euristiką. Negatyvioji euristika nurodo, ko mokslininkui nereikia daryti norint įvykdyti tyrimų programą. Pozityvioji euristika nusako, kaip papildyti branduolį ir modifikuoti atitinkamą apsaugos juostą, kad remiantis programa būtų galima aiškinti ir numatyti galimus stebėti reiškinius.
Tyrimų programos progresyvumas
Tyrimų programos pagrindinę vertę sudaro jos progresyvumas – tai, kiek ji veda prie naujų numatymų, kurie yra patvirtinami. Priešinga progresyviajai yra degeneruojanti programa. Mokslo revoliucija yra degeneruojančios tyrimų programos pakeitimas progresyvia. I. Lakatoso tyrimo programų metodologija taikoma mokslo istorijos tyrimuose. Dar tyrinėjo matematikos filosofijos, indukcijos problemas.
Veikalai
Svarbiausi veikalai: Indukcinės logikos problema (The Problem of Inductive Logic 1968), Falsifikacija ir mokslinio tyrimo programų metodologija (Falsification and the Methodology of Scientific Research Programmes 1970), Patvirtinimai ir paneigimai (Proofs and Refutations, išleista 1976).