imunogenetika
imunogenètika (imuno… + genetika), imunologijos šaka, kuri susiklostė imunologijos ir genetikos sandūroje. Imunogenetikos pagrindinis uždavinys – tirti imuninio atsako genetinę determinaciją, vidurūšinę izoantigenų įvairovę, izoantigenų sintezės genetinę kontrolę, audinių antigenų paveldimumą, audinių imunogenetines sistemas, analizuoti sąveikos tarp makro‑ ir mikroorganizmų imunogenetinius mechanizmus. Tyrimo kryptys – imuninių reakcijų genetinė kontrolė, audinių nesuderinamumas transplantuojant organus ir audinius, genetinės homeostazės organizme problema, eritrocitinių kraujo grupių ir baltyminių sistemų genetiniai tyrimai. Naudojasi biologijos, medicinos, veterinarijos duomenimis. Imunogenetikos metodai: populiacinis (pvz., tiriant populiacijų kraujo grupes), šeiminės analizės (tėvų paveldimų požymių perdavimas vaikams). Imunogenetikos duomenys naudojami chirurgijoje, hematologijoje, teismo ekspertizėje.
Imunogenetikos raida
Imunogenetika kaip savarankiškas mokslas ėmė formuotis 1900, kai K. Landsteineris (Austrija) atrado žmogaus kraujo grupes. Šias grupes lemiantys veiksniai buvo pavadinti izoantigenais. Jų paveldėjimo tyrimas skatino imunogenetikos raidą. Nuo 20 a. 6 dešimtmečio daromi leukocitų izoantigenų (B. Amesas, Jungtinės Amerikos Valstijos; N. Medvedevas, Rusija), kraujo serumo baltymų alotipų (S. Dubiskis, Kanada; D. Skałba, Lenkija; A. Baranovas, V. Petrovas, M. Zareckaja, Rusija) tyrimai, kurie taikomi transplantacijoje. Imunogenetiniai tyrimai atliekami genetikos ir imunologijos institutuose, darbai publikuojami genetikos ir imunologijos žurnaluose.
Lietuvoje
Lietuvoje imunogenetiniai tyrimai pradėti 1960 Gyvulininkystės institute. Tirtos galvijų kraujo grupių genetinės sistemos (Č. Meškauskas, Z. Vagonis). 1965 šiame institute įkurta Imunogenetikos laboratorija. Galvijų kraujo grupių imunogenetinių tyrimų rezultatai naudojami išvedant naujas, gerinant esamas galvijų veisles (A. Vinikas, A. Raulinaitis). Vilniaus universiteto Imunologijos sektoriuje (įkurtas 1969) tiriamas audinių suderinamumo antigenų paveldėjimas žmonių populiacijose, sukurta antiserumų audinių suderinamumo antigenams (N. Šekštelienė). Audinių ir organų suderinamumo antigeninių sistemų tyrimus atlieka Vilniaus universiteto Širdies chirurgijos klinikos Imunologijos sektorius ir Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Klinikinės imunologijos laboratorija (R. Malickaitė, A. Stanevičienė). Vilniaus universiteto Ekologijos institute (iki 1989 Zoologijos ir parazitologijos institutas) nuo 1971 tiriamas kraujo serumo ir kitų biologinių skysčių izoantigenų paveldėjimas. Ištirtas vandens paukščių įvairių klasių imunoglobulinų alotipų paveldėjimas ir jų genetinės sistemos (A. Sruoga, D. Butkauskas). 1982 institute įkurtoje Imunologijos ir genetikos laboratorijoje daromi įvairaus tankio lipoproteidų imunogenetiniai tyrimai.
2958