imunokompeteñtinės ląstẽlės (imuno… + lot. competens, kilm. competentis – tinkamas), ląstelės, lemiančios imunitetą. Specifinio imuninio atsako pagrindinės ląstelės – B limfocitai ir T limfocitai, kurie skirstomi į 2 subpopuliacijas: T limfocitus helperius (TH) ir citotoksinius T limfocitus (TC). Aktyvinti antigeno B limfocitai diferencijuojasi į plazmines ląsteles, kurios gamina tam antigenui specifinius antikūnus. T limfocitai atpažįsta tik tuos antigenus, kurie ekspresuojami ląstelių membranose kartu su didžiojo audinių suderinamumo komplekso (MHC) molekulėmis. Antigeninius peptidus T limfocitams pateikia makrofagai ir dendritinės ląstelės. Aktyvinti T helperiai diferencijuojasi į efektorines ląsteles (TH1, TH2 ir TH3), kurios išskiria citokinus, reguliuojančius imuninio atsako ląsteles. Aktyvinti citotoksiniai T limfocitai diferencijuojasi į citotoksinius T limfocitus efektorius (CTL), kurie, išskirdami perforinus ir granzimus, ardo ląsteles taikinius (infekuotas virusais, navikines ar persodinto audinio ląsteles).
Nespecifinio imuninio atsako reakcijose svarbūs neutrofilai (fagocitozė), makrofagai (fagocitozė, citokinų, ūmios fazės baltymų sintezė), NK ląstelės (virusais užkrėstų ir navikinių ląstelių ardymas, γ‑IFN sintezė), eozinofilai (citotoksinis poveikis parazitams), audinių bazofilai (apsauginės antihelmintinės reakcijos).
1246