A. Bécu monografijos Apie vakcinaciją arba vadinamuosius karvių raupus antraštinis lapas (Vilniaus universiteto biblioteka)
imunològija Lietuvojè. Lietuvoje imunologijos mokslas pradėjo klostytis 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje. J. Briotet (1746–1819) Vilniaus universitete skaitė paskaitas apie varioliaciją ir pats skiepijo žmones nuo raupų. A. Bécu (1771–1824) buvo nuvykęs tobulintis į Didžiąją Britaniją pas E. Jennerį ir 1803 išleido monografiją Apie vakcinaciją arba vadinamuosius karvių raupus (O wakcynie czyli tak nazwanéy ospie krowiéy). 1808–31 Vilniuje veikė J. Franko (1771–1842) ir A. Bécu įsteigtas Vakcinacijos institutas. 1897 Vilniuje buvo įkurta Pasteuro stotis, kur buvo skiepijama nuo pasiutligės, gaminamos vakcinos, atliekami moksliniai stebėjimai.
A. Jurgeliūno iniciatyva Kaune 1918 įsteigtas Higienos institutas, veikęs iki 1940. Jame buvo atliekami serologiniai tyrimai, gaminamos raupų, pasiutligės vakcinos, skiepijami žmonės. 1933–46 Kaune veikė Serologijos (iki 1938 Bakteriologijos) institutas, kuriame buvo gaminami antitoksiniai difterijos ir stabligės imuniniai serumai, vakcina nuo vidurių šiltinės.
20 a. viduryje galvijų bruceliozės ir leukozės imuniteto pažeidimus tyrė P. Sadauskas. M. Babensko iniciatyva Lietuvoje buvo pradėti gaminti antilimfocitiniai serumai (globulinai).
21 a. pradžioje imunologiniai tyrimai daugiausia atliekami Imunologijos, Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutuose (nuo 2010 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras), Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institute, Biomokslų institute, Gamtos tyrimų centro Ekologijos institute, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centre, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos institutuose ir klinikose. 21 a. pradžioje buvo tiriama imunogenezės reguliacija (V. Tamošiūnas), imuninis atpažinimas (A. Ramanavičius, Evaldas Liutkevičius), imunobiotechnologiniai procesai (G. A. Biziulevičius, M. Mauricas), ekologinės imunologijos ypatumai ir jų modeliavimas (Juzefa Ačaitė, Irena Jonauskienė), transplantacinis imunitetas (Nijolė Šekštelienė, Rasa Pikelytė, Radvilė Malickaitė, Tatjana Rainienė), retrovirusinis imunitetas (A. Laiškonis, S. Čaplinskas), alerginių ligų imunitetas (R. Dubakienė), reprodukcinė imunologija (Audronė Eidukaitė), užkrečiamųjų ligų imunoprofilaktika (A. Ambrozaitis, Bronius Morkūnas), gyvūnų imunitetas ir imunogenetika (J. Pieškus, A. Sruoga).
Išleista vadovėlių: A. Svičiulio, V. Vaičiuvėno ir B. Tilindžio Imunologija (1989), V. Tamošiūno Molekulinė imunologija ir imunochemija (1991), J. Pieškaus Veterinarinės imunologijos pagrindai (2001), D. Adomaitienės, N. Janulevičiūtės, R. Kazakevičiaus ir V. Vaičiuvėno Klinikinės imunologijos įvadas (2001). Veikia Lietuvos imunologų draugija, Lietuvos alergologų ir klinikinių imunologų draugija, 1991–2016 veikė Baltijos šalių imunologų draugijų asociacija.
L: Imunologijos raida Lietuvoje. Trys amžiai: nuo empirinių užuominų apie atsparumą iki imuniteto tyrimų / sud. V. A. Tamošiūnas Vilnius 2016.
1374