imunoprofilãktika (imuno… + profilaktika), imuninių vaistinių preparatų (vakcinų, serumų, imunoglobulinų) vartojimas norint apsisaugoti nuo užkrečiamųjų ligų. Vakcinų sudėtyje yra antigenų, kurie, patekę į žmogaus organizmą, padeda susidaryti aktyviam ilgalaikiui imunitetui. Serumų ir imunoglobulinų preparatų sudėtyje yra specifinių antikūnų, todėl apsauga nuo užkrečiamosios ligos būna trumpalaikė. Taikant imunoprofilaktiką išnaikinti raupai, daugelyje pasaulio regionų – poliomielitas (2002 Lietuvai išduotas laisvos nuo poliomielito sukėlėjo šalies sertifikatas). Kiekviena šalis vykdo imunoprofilaktikos programas, skiepija nuo užkrečiamųjų ligų. Lietuvoje naujagimiai, kūdikiai ir vaikai skiepijami nuo kokliušo, difterijos, stabligės, poliomielito, Haemophilus influenzae B infekcijos, virusinio hepatito B, tymų, epideminio parotito, raudonukės, tuberkuliozės. Vaikams ir suaugusiesiems, įkąstiems pasiutusių ar įtartinų gyvūnų, atliekama imunoprofilaktika nuo pasiutligės. Rizikos grupių asmenims rekomenduojami skiepijimai nuo gripo, pneumokokinės infekcijos, virusinio hepatito A, erkinio encefalito, meningokokinės infekcijos, geltonojo drugio ir kitų užkrečiamųjų ligų.
3093