imunostimuliãtoriai (imuno + lot. stimulo – skatinu, žadinu), medžiagos, skatinančios imuninės sistemos veiklą. Aktyvindami fagocitų, makrofagų, T ir B limfocitų, natūralių ląstelių žudikių, dendritinių ląstelių funkciją, imuninių ląstelių migraciją ir sąveiką, Imunostimuliatoriai didina nespecifinį organizmo atsparumą įvairioms ligoms. Imunostimuliatoriams priskiriami bakterijų preparatai (polisacharidai, ribosomos, lizatai, pieno produktai su gyvomis Lactobacillus genties bakterijomis), nukleorūgščių ir glikopeptidų dariniai, citokinai (interferonai, interleukinai, kolonijas stimuliuojantys bei augimo faktoriai), imidazolio dariniai, augalų – rausvažiedės ežiuolės (Echinacea purpura), grybo Phellinus linteus ir kiti ekstraktai, žuvų (ryklių taukų, baltųjų paltusų lervų), užkrūčio liaukos preparatai, BCG (Bacillus Calmette et Guerin) vakcina, imunoglobulinai. Silpnas imunostimuliuojamasis poveikis būdingas kai kuriems vitaminams, žiedadulkių preparatams. Imunostimuliatoriai padeda stiprinti imunitetą prieš virusines ir bakterines kvėpavimo takų, virškinamojo trakto ligas, žmogaus papilomos viruso, pirmuonių, helmintų sukeliamas ligas, jų vartojama sergant autoimuninėmis, onkologinėmis ligomis.
2271