inaugurãcija (lot. inauguratio – įvesdinimas, iškilminga pradžia), valdovo įteisinimą ir jo valdžios tęstinumą įtvirtinantis aktas, virtęs politinio ceremonialo iškilmėmis.
Lietuvoje inauguracija vyko dviem etapais, pasaulietinį pakėlimą valdovu sujungus su Katalikų Bažnyčios teikiamu pašventinimu.
Pirmuoju etapu vyko tik popiežiaus sankcionuota recepcija (perkėlimas; apsiribota Mindaugo ir galbūt vieno jo sūnų karūnavimu) pritaikius Vokietijos karalių karūnacijos formuliarą, kada karūnos uždėjimui prilygo ir patepimas šventintais aliejais. Karaliui Mindaugui 1263 žuvus nutrūko inauguracijos tęstinumas (iš aprašymo žinomame portretiniame Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino antspaude rankoje laikomą vainiką galima traktuoti vienu inauguracijos atributų).
Antruoju etapu pasaulietinį pakėlimą (paaukštinimą) valdovu t. p. papildė Bažnyčios teikiamas pašventinimas. Apie tokius inauguracijos elementus sužinome iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto valdovo insignijų: didžiojo kunigaikščio kepurė (Gedimino kepurė), kalavijas, žiedas, vėliava, antspaudas. 1398 jis bajorų buvo paskelbtas karaliumi, bet tam reikėjo popiežiaus arba Šventosios Romos (Vokietijos) imperijos imperatoriaus sankcijos (iš pastarojo 1430 gauta, buvo paskelbtos iškilmės, į jas atvyko aukštų svečių iš Europos valstybių, bet karūna nebuvo laiku atvežta, o Vytautas netrukus mirė). Sankcija (raštiškas leidimas) dar nebuvo gauta į didžiuosius kunigaikščius pakeliant Švitrigailą, o Bažnyčios pašventinta Kazimiero Jogailaičio inauguracija įvyko Vilniaus katedroje. Per lietuviškąją inauguraciją buvo uždedama Gedimino kepurė (tai darė Vilniaus vyskupas) ir įteiktas kalavijas (didysis maršalka).
Liublino unijos (1569) aktais Lietuvos didžiojo kunigaikščio inauguracija panaikinta, vainikuojant Lenkijos karalių (jis tapdavo ir Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu) jo karūna skelbiama ir lietuvių tautos (bajorų) nuosavybe.
Lietuvos valdovo insignijos nebuvo išsaugotos; po unijos išliko tik Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerio saugomas didysis antspaudas ir vėliava (ją valdovui iš kairės nešdavo didysis vėliavininkas).
683