iñdeksas (lot. index – rodiklis; rodyklė, sąrašas), santykinis rodiklis, kuris kiekybiškai charakterizuoja sudėtingų socialinių ekonominių reiškinių, procesų arba jų elementų kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu, palyginti su baziniu lygiu. Gali būti skaičiuojami gamybos, apyvartos, pajamų, darbo užmokesčio, pragyvenimo vertės, kainų, vertybinių popierių kursų ir kitokie indeksai. Reikšmės, kurias įgauna indeksai, atspindi realius ekonomikos ryšius. Indeksų skaičiavimas neatsiejamas nuo indeksų metodo – seniausio praktinės statistikos metodo. Susiklostė dvi indeksų koncepcijos: sintetinė (indeksai traktuojami kaip sudėtingų socialinių ekonominių reiškinių lyginamoji charakteristika) ir analitinė (indeksai traktuojami kaip veiksnių įtakos rodikliai). Pagal tai, ką atspindi (sudėtingo socialinio ekonominio reiškinio tam tikro elemento, to reiškinio tam tikrų elementų grupės, visos reiškinio elementų aibės kitimą laiko ar teritorijos atžvilgiu), skiriami individualieji (elementarieji), grupiniai (subindeksai) ir bendrieji (suvestiniai) indeksai. Bendrieji dar būna agregatiniai ir vidurkiniai. Socialinių ekonominių reiškinių rodikliai apibendrintai skiriami į kiekybinius (apibūdina tiriamos aibės arba jos dalies dydį, kurį galima tiesiogiai nustatyti, pavyzdžiui, prekių kiekį, darbuotojų skaičių), kokybinius (rodo aibės vienetams arba jų grupėms būdingą tam tikrą savybę, pavyzdžiui, kainą, sąnaudas, darbo produktyvumą) ir apimties (gaunami kaip pirmųjų dviejų sandauga ir rodo bendrą tiriamo reiškinio apimtį, pavyzdžiui, prekių apyvartą, produkcijos vertę). Atitinkamai yra kiekybinių, kokybinių ir apimties rodiklių indeksai. Tarptautinėje praktikoje indeksus priimta žymėti simboliais i (individualusis) ir I (bendrasis). Ženklas t indeksų skaičiavimo formulėse reiškia laikotarpį, 1 – kurį nors einamąjį, 0 – bazinį, q – produkcijos (prekių) kiekį, p – produkcijos (prekių) kainą. Daugelio kitų rodiklių simbolika neunifikuota ir yra susitarimo dalykas. Dydis, kurio pasikeitimas analizuojamas, vadinamas indeksuojamuoju dydžiu. Su juo susijęs dydis vadinamas svoriu (laikomas pastoviuoju). Individualiųjų indeksų skaičiavimas ir kiekybiniams, ir kokybiniams rodikliams nesudėtingas. Bendruoju pavidalu toks indeksas užrašomas: ix = xt/x0; čia xt ir x0 – einamojo ir bazinio laikotarpių indeksuojamasis dydis (pavyzdžiui, kaina, kiekis). Individualieji indeksai pasižymi įvairiomis savybėmis, kurios tikrinamos testais: identiškumo (tam tikrą laikotarpį apimantis indeksas turi būti lygus 1, jei tas laikotarpis imamas palyginimo baze), grįžtamumo (einamasis laikotarpis lyginamas su baziniu, o bazinis – su einamuoju; tokie indeksai yra atvirkštiniai dydžiai ir jų sandauga lygi 1), veiksnių grįžtamumo (veiksnių indeksų sandauga lygi veiksnių sandaugos indeksui), cirkuliariniu (nuoseklių grandininių indeksų sandauga lygi baziniam indeksui), nepriklausomumo nuo mato vienetų (pasikeitus mato vienetams indeksų dydis nekinta). Bendrųjų indeksų pagrindinė forma yra agregatiniai indeksai. Jie atlieka sintetinę funkciją, nes leidžia gauti sudėtingų socialinių ekonominių reiškinių dinamikos apibendrinančią charakteristiką. Agregatinio indekso skaitiklis ir vardiklis išreiškiami kaip atitinkamų kiekybinio ir kokybinio rodiklių sandaugų suma. Vienas indekso komponentas yra indeksuojamasis dydis, kitas – pastovusis (svoris).
2166