indnų architektūrà ir dail
prie balno tvirtinama gertuvė iš Peru (terakota, Nazcos kultūra, 200 pr. Kr.–800 po Kr., Amerikos muziejus Madride)
Ikikolumbinio laikotarpio (1000 pr. Kr.–16 a. pradžia) indėnų meno kūrinių daugiausia išliko Meksikoje, Centrinėje ir Pietų Amerikoje. Seniausi – rasti paleolito laikotarpio urvuose – iškalti ir ištapyti ženklai, vaizduojantys medžiotojus, žvėris, valtis, ritualinio šokio elementus (Arizonos ir Teksaso valstijų teritorijose, Čilėje). Neolito laikotarpiu statyta kaimai ant upių krantų, įvairių tipų palapinės (ypač paplitę kupolo formos vigvamai), lapais ir kailiais dengti būstai iš karčių ir šakų. Plėtoti amatai – medžio apdirbimas, keramika, pynimas, audimas. Daugiausia rasta taikomosios dailės dirbinių, susijusių su ritualinėmis apeigomis ir simboliais (medinės kaukės, barškučiai, drožtos lazdos). Pirmame tūkstantmetyje prieš Kristų–pirmaisiais amžiais po Kristaus išsiskyrė olmekų kultūra, ji plito Meksikos įlankos pakrantėje. Išliko religinėms ir laidojimo reikmėms statytų akmeninių laiptuotų piramidžių (Teotihuacáno, Cuicuilco).
Pirmaisiais amžiais po Kristaus įsitvirtino olmekų miesto planas, jį sudarė dvi dalys, skirtos aukštesniojo ir žemesniojo sluoksnio gyventojams, nedidelėje centrinėje aikštėje būrėsi amatininkai. Rasta akmens ir smiltainio skulptūrų, stilizuotų žmonių, dievybių, fantastinių būtybių (populiarus žmogaus‑jaguaro įvaizdis) figūrų, t. p. monumentalių 5–7 m aukščio skulptūrų (skulptūros iš Teotihuacáno). Plito altorių ir stelų reljefai, juose dažnas spiralės motyvas, zigzagas, įvairūs ženklai ir įrašai. 1–7 a. Šiaurės Amerikos žemyno pietvakariuose klestėjo Los Cesteroso, 7–15 a. – Puebloso kultūros. Taikomosios dailės dirbiniams, juvelyrikai naudotos įvairios medžiagos – bazaltas, kalnų krištolas, ametistas. Šiaurės Amerikoje gyvenusių indėnų skulptūros monumentalių formų, savitos plastikos, jose meistriškai perteikti figūrų judesiai. Keraminiai indai gausiai puošti geometriniais ornamentais, polichromuoti (Arizonos valstijos teritorijos radiniai, 900–1200), būdinga aiškus ritmas, simetrija, pasikartojantys motyvai. Kalvotose vietovėse būstai buvo iškalami uolose (Kolorado kanjono regione, vietovėje prie Mesa Verdės).
kaukė (obsidianas, turkis, perlamutras, Teotihuacáno kultūra, 300–650, Nacionalinis antropologijos muziejus Meksike)
čakmolas prie Karių šventyklos Čičen Icoje (majų‑toltekų kultūra, 1000–1250)
Vėliau statyti mediniai karkasiniai, vadinamieji ilgieji namai, trobelės iš plūkto molio, nedegtų plytų ir akmens, prie namų statyti toteminiai stulpai. 3–9 a. susiklostė savita sapotekų, totonakų, toltekų, gyvenančių Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje, meninė kultūra. Žymiausias toltekų paminklas – Caracolio piramidė (1000–1250). Prie piramidžių statytos akmeninės gulinčio žmogaus skulptūros (čakmolai), simbolizuojančios šventyklos sargus, plito ir gausiai polichromuota keramika. Actekai, inkai, majai pasiekė ypač aukštos kultūros, statė sudėtingus pastatus ir inžinerinius įrenginius, plėtojo dailės įvairias šakas. Išliko majų miestų, laiptuotų piramidžių, rūmų kompleksų, statytų pirmaisiais amžiais po Kristaus Palenkės vietovėje, actekų – Tenočtitlano mieste (dabar Meksikas). Plėtota skulptūra, sienų, rankraščių tapyba, juvelyrika, pasižyminti savita ornamentika, simboliniais įrašais. Inkai, 9–13 a. gyvenę dabartinėje Peru teritorijoje, garsėjo miestų (Pachacamacas, Cuzco), šventyklų (Tiahuanaco, Cuzco), tvirtovių, tiltų, kelių statyba, tekstilės gaminiais. Inkų senajai dailei būdinga formų monumentalumas, kompaktiškumas, statika, išraiškingas vingrių linijų ornamentinis dekoras; ji darė didelę įtaką pasaulio kultūrai.
totemai (Aliaskos pietryčiai)
Indėnus užkariavus ir kolonizavus europiečiams vietinės tradicijos ėmė nykti. Kai kuriose šalyse (Jungtinėse Amerikos Valstijose, Kanadoje, Urugvajuje, Argentinoje) indėnų menas buvo sunaikintas, kitose (Bolivijoje, Ekvadore, Gvatemaloje, Meksikoje, Peru ir kitur) – jo pagrindu plėtotas šių šalių liaudies menas. Šiuolaikinėje indėnų dailėje vyrauja tradicionalizmas, plėtojamos istorinės, herojinės temos, perkuriami nacionaliniai simboliai ir įvaizdžiai (dailininkų G. Atencio, A. Tsinahjinnie, Ma‑Pe‑Vi, H. Begay kūryba). Yra modernizmo apraiškų – interpretuojamos Vakarų Europos dailės kryptys, eksperimentuojama taikant naujas technologijas (O. Howe kūryba). Gaminami tradiciniai papuošalai iš plunksnų ir kriauklių, keramikos dirbiniai.
2271
L: J. A. Franch Pre-Columbian Art New York 1983.