Indianà (Indiana), IN, valstija Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) vidurinėje dalyje, tarp Mičigano ežero ir Ohajo upės.
Plotas 92 903 km2. 6,83 mln. gyventojų (2022).
Indianapolis
Centras ir didžiausias miestas – Indianapolis (880 600 gyventojų, 2022); kiti miestai (tūkst. gyventojų, 2022): Fort Wayne’as (267,9), Evansville’is (115,7), South Bendas (103,1), Gary (69,1).
Indianos paviršius – plynaukštės ir lygumos (didžiausias aukštis 383 m). Pietinėje dalyje yra karstinių reljefo formų, daug karstinių urvų (ilgiausias – Blue Spring Cave’as; 32,8 km). Mičigano ežero pakrantėje – plati kopų juosta (jos saugomos Indianos kopų parke).
Vidutinių platumų žemyninis klimatas. Sausio vidutinė temperatūra šiaurinėje dalyje –4 °C, pietinėje dalyje 3 °C, liepos (atitinkamai) 23 °C ir 26 °C. Per metus iškrinta 900–1000 mm kritulių (daugiausia kovo–rugsėjo mėn.).
Didžiausios upės: Ohajas (juo eina riba su Kentukio valstija), Wabashas (jo žemupiu eina riba su Ilinojaus valstija), White’as, Kankakee. Indianos šiaurinėje ir vidurinėje dalyse daug nedidelių ežerų. Dirvožemiai Indianos šiaurinėje ir vidurinėse dalyse išplautžemiai, Wabasho ir White’o upių slėniuose – derlingi juosvažemiai, Indianos pietinėje dalyje – rūgštžemiai. Indianos pietinėje dalyje yra lapuočių miškų.
Indiana – ekonomiškai viena stipriausių JAV valstijų. Ji priklauso vadinamajai Heartlando pramoninei sričiai ir vadinamajai Kukurūzų juostai (Corn Belt). Pramonė sutelkta daugiausia Indianos šiaurėje. Indianos valstijai priklausančioje Čikagos metropolinės teritorijos dalyje (Gary, Hammonde) yra metalurgijos, mašinų gamybos, naftos chemijos pramonės įmonių. Elkharte gaminami muzikos instrumentai, Fort Wayne – deimantiniai instrumentai. Indianos pietinėje dalyje gaunamas statybinis akmuo, pietvakariuose kasamos akmens anglys.
Žemės ūkio svarbiausias regionas – Indianos vidurinė dalis; auginama kukurūzai, sojos, pomidorai, kviečiai, veisiamos kiaulės. Indianos šiaurinėje dalyje – priemiestinis žemės ūkis (daržininkystė, pienininkystė, paukštininkystė). Indianos pietuose veisiama galvijai ir avys. Turizmas. Per Indianą eina daug automobilių magistralių (iš viso apie 150 000 km) ir geležinkelių (tankiausias kelių tinklas JAV). Prie Ohajo upės daug upių uostų. Indianapolyje ir Fort Wayne yra tarptautiniai oro uostai. Svarbiausios Indianos mokslo įstaigos yra Bloomingtone, West Lafayette, Fort Wayne, Indianapolyje.
Istorija
Dabartinėje Indianos teritorijoje žmonės apsigyveno apie 8000 pr. Kr.; prieš atvykstant europiečiams gyveno indėnai algonkinai. Nuo 1679 Indianos teritoriją tyrė ir kolonizavo prancūzai; iki 1763 priklausė Luizianos kolonijai.
Po Septynerių metų karo (1756–63) atiteko Didžiajai Britanijai, 1783 – Jungtinėms Amerikos Valstijoms. 1800 sudaryta Indianos teritorija, 1816 – valstija.
Iki 1840 dauguma Indianos indėnų genčių buvo priverstos parduoti žemę vyriausybei ir persikelti į Vakarus. Padaugėjo gyventojų, imta plėtoti žemės ūkį, vėliau pramonę, ypač po I pasaulinio karo, kai Indiana buvo industrializuota. 20 a. 3 dešimtmetyje čia itin aktyviai veikė Kukluksklanas.