Ìndijos btės, bičių (Apis) genties primityviosios rūšys. Natūraliai gyvena Indijos ir gretimų šalių medžių drevėse, po šakomis ir uolų plyšiuose. Laikomos ir aviliuose. Daugiausia ištirtos 3 Indijos bičių rūšys. Indijos didžiosios bitės (Apis dorsata) sparno ilgis 14,5 mm, straublelio – 6,7 mm. Geltonos, pilvelio 2 ir 3 segmentas rudas. Po keliomis to paties medžio šakomis siuva vieną 1–1,5 m ilgio korį, kurio visi narveliai panašūs. Bitės savo lizdavietes dažnai keičia. Ūkiniu požiūriu menkavertės, nes į avilius nesiduoda perkeliamos. Indijos mažosios bitės (Apis florea) sparno ilgis 6,3–7,0 mm, straublelio – 3,4 mm. Pilvelio 2 ir 3 segmentas tamsiai raudonas. Medžių šakose siuva vieną žmogaus plaštakos dydžio (50 × 35 cm) korį, kurio narvelių skersmenys skirtingi. Apdulkina kai kurių medžių žiedus. Negamina pikio. Medaus prineša nedaug. Indijos vidutinė bitė (Apis indica) yra tarpinio dydžio. Gyvena medžių drevėse, po šakomis, uolose ir kitur. Siuva kelis skirtingų narvelių korius. Negamina pikio. Gali gyventi aviliuose, bet sujaudintos (dažniausiai apžiūrint) juos palieka.
962