Indijos kalbos

Ìndijos kabos, Indijoje (ir kai kuriose gretimose šalyse) vartojamos įvairioms kalbų šeimoms priklausančios kalbos. Skiriama apie 30 svarbesnių kalbų (jomis kalba ne mažiau kaip po 1 mln. žmonių) ir dar apie 1683 mažesnės kalbos ir tarmės.

Paplitimas

Indoeuropiečių šeimos kalbomis (indų kalbos), paplitusiomis Šiaurės ir Centrinėje Indijoje, kalba apie 74 %, dravidų (Pietų Indija) – 24 % Indijos gyventojų. Centrinės Indijos kalnuose vartojamos austroazijiečių šeimos mundų grupės kalbos (apie 1,2 % žmonių), šiaurėje ir šiaurės rytuose (Nepalo, Kinijos, Birmos pasienyje) – Himalajų kalbos (apie 0,6 %). Atskirą austroazijiečių grupę sudaro khasių kalba (Meghalajos valstija), šios šeimos andamanų ir nikobarų kalbos yra izoliuotos. Indijos valstybės oficialios kalbos yra hindi ir anglų k. (ja kalba apie 11 % žmonių); tikėtasi, kad po kurio laiko anglų kalbą pakeis hindi, bet anglų k. tebėra vartojama kaip administracinė ir tarpusavio bendravimo kalba. Iš viso pagal konstituciją 22 kalbos pripažintos oficialiomis, arba nacionalinėmis (ir regioninėmis). Iš jų 15 priklauso indoeuropiečių kalboms: asamų (16 mln., Assamo valstija), bengalų (80 mln., Vakarų Bengalija, Tripura), dogrų (2,2 mln., Džamu ir Kašmyras), gudžaratų (50 mln., Gudžaratas), hindi (380 mln., dauguma Šiaurės ir Centrinės Indijos valstijų, Andamanų ir Nikobarų Salos), kašmyrų (5 mln., Džamu ir Kašmyras), konkanų (4 mln., Goa), maithilių (24 mln., Biharas), marathų (70 mln., Maharaštra), nepalų (6 mln., Sikkimas), orijų (32 mln., Orissa), pandžabų (30 mln., Pandžabas), sanskritas (per 1981 gyventojų surašymą 6106 indai nurodė kaip gimtąją kalbą), sindhų (2 mln., Gudžaratas) ir urdu (50 mln., Džamu ir Kašmyras), 4 – dravidų kalboms: kanadų, arba kanarų (36 mln., Karnataka), malajalių (36 mln., Kerala, Lakšadvypas), tamilų (65 mln., Tamil Nadu ir Pondicherry), telugų (70 mln., Andhra Pradešas). Iš kitų 3 kalbų santalų k. (6 mln., Biharas) priklauso mundų, bodų (1 mln., Assamas) ir manipuri (1,2 mln., Manipuras) – tibetiečių ir birmiečių kalbų grupei.

Iš pradžių Indijos konstitucijoje buvo 15 oficialiai pripažintų kalbų, 1992 šis statusas suteiktas konkanų, manipuri ir nepalų kalboms, 20 a. pabaigoje – bodų, dogrų, maithilių ir santalų; dar dešimtys tarmių siekia tokios teisės.

Raštas

Beveik visos raštą turinčios Indijos kalbos vartoja vieną kurią iš brahmi kilusio skiemeninio rašto atmainų (indų raštas), urdu, kašmyrų, sindhų kalbos – modifikuotą arabų raštą, santalų k. pritaikytas foneminis raštas.

171