Ìndijos platfòrma, senoji platforma, apimanti Indostano pusiasalį, Indo–Gangos lygumą ir Ceilono salą. Platformos raukšlėtas pamatas (kratonas) susidaręs iš 2700–3000 mln. metų metamorfinių (gneisų, kristalinių skalūnų, kvarcitų) ir magminių (granitų, sienitų, gabrų) uolienų. Didžiojoje platformos dalyje pamatas išeina į paviršių, kitur jį dengia viršutinio proterozojaus nuosėdinės uolienos (smiltainiai, dolomitai, klintys). Indijos platformos pakraščiuose – jūrinės kilmės juros, kreidos ir paleogeno sistemų nuosėdų ir uolienų sluoksniuota danga, vidurinėje dalyje, giliuose ir siauruose grabenuose – viršutinio karbono, permo, triaso ir juros ledyninės, anglingosios ir vulkaninės uolienos. Dekano plokščiakalnyje platformos nuosėdinę dangą sudaro daugiau kaip 2000 m storio kreidos ir eoceno bazaltų ir jų tufų storymė (trapų formacija). Platformos šiaurinė riba sutampa su tektoninio antstūmio plokštuma, ant kurios stumiami (nuo neogeno pradžios) Himalajų kalnų raukšliniai dariniai. Dėl didelės gravitacinės jėgos Himalajų papėdėje susidarė gilus priekalnių įlinkis, pripildytas storų neogeno ir kvartero žemyninių darinių (molasų formacija).
2406