Ìndijos žiniãsklaida
Knygų leidyba ir spausdinimas
Pirmąją europietiško tipo spaustuvę šalyje (Goa mieste) 1561 įrengė portugalų misionieriai. Joje 1577 išspausdintas katekizmas Doctrina Christiana portugalų, vėliau – tamilų kalba. 1602 susikūrė du knygų spausdinimo centrai – Pinnekailėje (Tamil Nadu valstija) ir Ambalakadoje (Keralos valstija). Juose spausdintos knygos tamilų, malajalių ir kitomis oficialiomis kalbomis. 1778 išleista pirmoji bengalų kalbos gramatika. Iki 1835 anglų valdžia faktiškai draudė steigti vietines indų spaustuves. Draudimą panaikinus jos įsteigtos Kalkutoje, Šrirampure, Bombėjuje, Kanpure, Pūnoje. 1884 buvo 100 spaustuvių.
Leidyklos
Veikia Didžiosios Britanijos leidyklų filialai: Rajpal and Sons (nuo 1891, Delis), Macmillan India (nuo 1903, Bangalore’as), Oxford University Press (nuo 1912, Delis) ir vietinės indų leidyklos: S. Chand and Co Ltd (nuo 1917, Delis), International Book House (Pvt) Ltd (nuo 1941), Jaico Publishing House (nuo 1947; abi Bombėjuje), Children’s Book House (nuo 1952, Delis), Samaiya Publications (Pvt) Ltd (nuo 1967, Bombėjus) ir kitos.
Per metus išleidžiama apie 281 000 pavadinimų knygų (2022). 2023 Indijos leidėjai eksportavo knygų už 313 mln. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių.
Periodinė spauda
Pirmieji periodiniai leidiniai išleisti anglų kalba. 1780 Kalkutoje išėjo savaitraštis Bengal Gazette, 1838 Delyje – laikraštis The Times of India (nuo 1850 dienraštis, 2003 tiražas 2,13 mln. egzempliorių), 1875 ten pat – dienraštis The Statesman (154 000 egzempliorių), 1878 – The Hindu (885 000 egzempliorių). 1822 Bombėjuje išėjo pirmasis periodinis leidinys gudžaratų kalba – laikraštis Bombai Samačar (dabar Mumbai Samačar, 114 000 egzempliorių), 1845 Varanasi – pirmasis laikraštis hindi kalba. Daugiausia laikraščių vietinėmis kalbomis įsteigta 1947 paskelbus Indijos Respublikos nepriklausomybę.
1976 šalyje ėjo 875 dienraščiai, iš jų 252 hindi, 94 – urdu, 94 – marathų, 91 – malajalių, 89 – anglų, 58 – tamilų, 53 – kanarų (kanadų) ir kitomis kalbomis.
2002 ėjo 51 960 periodinių leidinių, iš jų 20 589 hindi ir 7596 anglų kalba (iš viso 5638 dienraščiai). Daug regioninės spaudos.
Didžiąją dalį (daugiau kaip 60 %) šalies periodinės spaudos leidžia keturios įmonių grupės: Times of India Group, Indian Express Group, Hindustan Times Group, Ananda Bazar Patrika Group.
Svarbesni dienraščiai
Svarbesni dienraščiai: anglų kalba The Hindustan Times (nuo 1923, Delis, 1,03 mln. egzempliorių), Indian Express (nuo 1953, Delis, Bombėjus ir kiti miestai, 690 000 egzempliorių), The Economic Times (nuo 1961, Delis, Bombėjus, Kalkuta, Bangalore’as, 435 000 egzempliorių), New Indian Express (nuo 1965, Bangalore’as, 250 000 egzempliorių), The Telegraph (nuo 1982, Kalkuta, 290 000 egzempliorių); oficialiomis kalbomis Malajala Manorama (nuo 1890, Kottajamas, Keralos valstija, malajalių kalba, 1,2 mln. egzempliorių), Ananda Bazar Patrika (nuo 1922, verslo, Kalkuta, bengalų kalba, 874 000 egzempliorių), Gudžarat Samačar (nuo 1930, Ahmadabadas, gudžaratų kalba, 1,04 mln. egzempliorių), Sakal (nuo 1932, Bombėjus, iki 1970 Pūnoje, marathų kalba, 520 000 egzempliorių), Hindustan (nuo 1936, Delis, hindi kalba, 673 000 egzempliorių), Dainik Jagran (nuo 1942, Kanpuras, hindi kalba, 1,5 mln. egzempliorių), Navbharat Times (nuo 1947, Delis ir Bombėjus, hindi kalba, 466 000 egzempliorių), Daily Thanthi (nuo 1949, Madrasas, tamilų kalba, 608 000 egzempliorių), Pandžab Kesari (nuo 1965, Delis, hindi kalba, 843 000 egzempliorių), Eenadu (nuo 1974, Haidarabadas, telugų kalba, 1,1 mln. egzempliorių).
Svarbiausi žurnalai
Svarbiausi žurnalai: Deš (nuo 1933, literatūros, Kalkuta, bengalų kalba, 62 000 egzempliorių), Sarita (nuo 1945, šeimos, Delis, hindi kalba, 120 000 egzempliorių), India Today (nuo 1975, Delis, anglų, hindi, telugų, malajalių ir tamilų kalbomis, 1 mln. egzempliorių), Nutan Kahanijan (nuo 1975, Allahabadas, hindi kalba, 168 000 egzempliorių), Business India (nuo 1978, verslo, Bombėjus, anglų kalba, 82 000 egzempliorių), Outlook (nuo 1995, Delis, anglų kalba, 252 000 egzempliorių).
Radijas ir televizija
Radijas veikia nuo 1927, televizija – nuo 1959. Valstybinei radijo ir televizijos bendrovei Prasar Bharati (įkurta 1997) priklauso radijo bendrovė Akašvani (anglų kalba All India Radio, AIR, įkurta 1932), transliuojanti apie 480 radijo programų (tarp jų nacionalines Vividh Bharati, nuo 1957, AIR FM Rainbow, AIR FM Gold, AIR Live News 24×7, AIR Urdu, Raagam, Gyan Vani) 23 kalbomis ir 179 dialektais bei programą užsieniui 27 kalbomis, ir televizijos bendrovė Doordarshan (įkurta 1965), turinti 66 regionines studijas, 6 nacionalines (DD National, DD News, DD Sports, DD Bharati, DD Kisan, DD Urdu, 2023), 34 regionines ir vieną (DD India) programą užsieniui.
Privatūs radijo transliuotojai (daugiau kaip 380, didžiausi – Radio Mirchi, nuo 2001, Radio City, nuo 2001, Red FM, nuo 2002, Radio One, nuo 2006, Big FM, nuo 2006, Fever 104, nuo 2006, Ishq FM, nuo 2007; 2023) veikia nuo 2000, televizijos (apie 900, didžiausi – 33 kanalų tinklas Sun TV, nuo 1993, tinklai Zee TV, nuo 1992, Star Plus, nuo 1992) – nuo 1992.
Naujienų agentūros
Veikia daugiau kaip 40 informacijos agentūrų; didžiausios Delyje – Press Trust of India (ir Bombėjuje, įkurta 1947 vietoj Associated Press of India, veikusios nuo 1905), Press Information Bureau (PIB, įkurta 1919), Hindustan Samachar (įkurta 1948), United News of India (UNI, įkurta 1961), Asian News International (ANI, įkurta 1971), Indo-Asian News Service (IANS, įkurta 1986).
Indijos kultūra
2617
576
Indijos konstitucinė santvarka