individualióji ètika, asmens etika, etikos teorijos, nagrinėjančios asmens tobulumo, konkretaus žmogaus gerovės klausimus. Skirstymas į individualiąją ir socialinę etiką pagrįstas sąžinės motyvacijos sričių atskyrimu – individualiojoje etikoje subjektą skatina tai, kas susiję su jo individualaus tobulumo lūkesčiais ar rūpesčiu dėl kito konkretaus žmogaus. Atsisakoma nagrinėti asmens, kaip bendruomenės, visuomenės nario, pareigas, bendrus tikslus, kurių siekia dauguma žmonių bendradarbiaudami. Individualioji etika nagrinėja tik konkretaus asmens (mano arba man artimo žmogaus) individualų tikslą, kuris pats savaime yra ir pareiga. Nekreipiamas dėmesys į žmogaus brendimo kultūrinę istorinę aplinką, išskaidomi ir sureikšminami tik visuomeninių santykių sistemos pavieniai nariai. Išsilaisvinimas iš glaudžių socialinių ryšių neimplikuoja egoizmo ar kraštutinių anarchistinių, ciniškų, nihilistinių poelgių – tiesiogiai individualiai egzistuodamas žmogus įprasmina save kaip doroviškai savarankišką asmenybę.
1386