individualióji monė, neribotos civilinės atsakomybės savarankiškas ūkinis vienetas, nuosavybės teise priklausantis vienam ar keliems fiziniams asmenims. Individualioji įmonė turi fizinio arba juridinio asmens statusą. Individualiosios įmonės turtas neatskirtas nuo jos savininko turto, už individualiosios įmonės prievoles savininkas atsako visu savo turtu. Daugelyje šalių individualiosios įmonės yra populiari ūkinės komercinės veiklos forma (pvz., Švedijoje, Vokietijoje sudaro apie 70–80 % visų ūkio subjektų).
Individualių įmonių veiklos teisinis reglamentavimas Lietuvoje
Lietuvoje atkūrus nepriklausomybę pradėtos steigti (pagal 1990 Įmonių įstatymą) individualiosios (personalinės) įmonės. Jos turėjo fizinio asmens statusą, nuosavybės teise priklausė vienam ar keliems fiziniams asmenims, juridinio asmens statusą turinčiai negamybinei organizacijai.
Pagal Individualių įmonių įstatymą (2003, įsigaliojo 2004), individualioji įmonė turi juridinio asmens statusą, ją gali steigti tik fizinis asmuo (negamybinės organizacijos įsteigta individualioji įmonė turėjo būti pertvarkyta, likviduota ar perleista fiziniam asmeniui), individualiosios įmonės savininku gali būti tik vienas asmuo (jei individualioji įmonė priklausė abiem sutuoktiniams, turėjo būti paliktas 1 savininkas arba individualioji įmonė pertvarkyta į akcinę, uždarąją akcinę bendrovę, viešąją įstaigą, ūkinę bendriją, padalyta į dvi individualiąsias įmones, perleista kitam asmeniui arba likviduota), jis negali būti kitos individualiosios įmonės savininku (jeigu turėjo kelias individualiąsias įmones, privalėjo jas sujungti į vieną arba palikti vieną, o kitas likviduoti), individualioji įmonė turi turėti nuostatus (anksčiau nereikėjo), būti įregistruota Juridinių asmenų registre (anksčiau buvo registruojama savivaldybėse), individualiosios įmonės pavadinime turi būti žodžiai individualioji įmonė arba santrumpa IĮ (iki 2004 įsteigtos įmonės, kurių pavadinime buvo žodžiai personalinė įmonė, santrumpa PĮ arba nebuvo įvardyta teisinė forma, laikomos individualiosiomis įmonėmis).
Individualiosios įmonės vadovu gali būti jos savininkas arba savininko paskirtas kitas asmuo (abiem atvejais atsakomybė už individualiosios įmonės prievolių vykdymą tenka savininkui). Individualiosios įmonės turtą sudaro jos nuosavybėn perduotas savininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas, t. p. individualiosios įmonės vardu įgytas turtas. Individualioji įmonė gali steigti filialus ir atstovybes, gali būti pertvarkoma į akcinę bendrovę – atviro tipo arba uždarąją (jeigu individualiosios įmonės turtas, atėmus jos įsipareigojimus, yra ne mažesnis už įstatymų nustatytą bendrovės, į kurią pertvarkoma, įstatinio kapitalo dydį), mažąją bendriją, t. p. viešąją įstaigą.
Individualiosios įmonės moka 13,83 % socialinio draudimo mokestį ir 6,98 % sveikatos draudimo mokestį nuo deklaruojamų pajamų, 15 % pelno mokestį ir papildomą 15 % pajamų mokestį, skaičiuojamą nuo tos pajamų dalies, kurią savininkas naudoja savo reikmėms.
Lietuvos individualiųjų įmonių statistika
Individualiųjų įmonių skaičius iki 2001 didėjo, vėliau pradėjo mažėti. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 1998 veikė 28 073, 1999 – 38 730, 2001 – 39 546 individualiosios įmonės. 2003 pradžioje buvo 83 017 įregistruotų, iš jų 31 860 veikiančių individualiųjų įmonių (per 2002 išregistruota 4477, likviduojamos įmonės statusą įgijo 7194, į uždarąsias akcines bendroves persitvarkė 330 individualiųjų įmonių), 2004 pradžioje buvo 76 090 įregistruotų, iš jų 27 898 veikiančios individualiosios įmonės (per 2003 išregistruota 8448, įregistruota 2182 individualiosios įmonės). 2010 pradžioje buvo 58 604 įregistruotos, iš jų 16 742 veikiančios individualiosios įmonės, 2019 pradžioje buvo 36 728 įregistruotos, iš jų 10 118 veikiančių individualiųjų įmonių (per 2018 išregistruota 1309, įregistruotos 206 naujos individualiosios įmonės).
-individuali įmonė