individualioji psichologija

individualióji psichològija, neopsichoanalizės kryptis, tirianti ir atskleidžianti žmogaus slaptuosius tikslus, prasmes, vidinius dėsnius. Kaip priešpriešą S. Freudo psichoanalizei 20 amžiaus pradžioje sukūrė austrų psichologas A. Adleris. Jis teigė, kad asmenybės struktūros (individualybės) pagrindai, tam tikra gyvensena susiformuoja ankstyvojoje vaikystėje (iki 5 metų) ir lemia visą vėlesnę jo psichinę veiklą. Dėl savo fizinio bei psichinio nebrandumo (silpnumo, bejėgiškumo ir priklausomybės nuo suaugusiųjų, organų menkavertiškumo) ir patirtų skriaudų susiformuoja menkavertiškumo kompleksas, kuris yra žmogaus elgesio svarbiausia varomoji jėga. Norėdamas šį kompleksą įveikti ir įsitvirtinti kaip asmenybė individas susikuria tikslus, siekia tobulumo, stengiasi įsitvirtinti. Jei tikslai realūs, asmenybės raida normali, jei fiktyvūs (siekiama nerealaus pranašumo), asmenybė tampa neurotiška ir asociali. Pasak A. Adlerio, norėdamas įgyvendinti savo tikslus individas susikuria būdus, kuriais siekia tobulumo, suformuoja konstruktyvių arba destruktyvių bruožų sistemą, vadinamą gyvenimo stiliumi. Gyvenimo stiliui būdingos savitos idėjos, tam tikras aktyvumo lygis, santykių su aplinka nuostatos. Sėkmingą menkavertiškumo komplekso įveikimo procesą, kai susiformuoja sveikas gyvenimo stilius, A. Adleris pavadino kompensacija. Toks žmogus yra pakankamai pasitikintis savimi, draugiškas, realistiškas ir optimistiškas. Menkavertiškumo komplekso sukeltas neurozinis valdžios ir jėgos siekimas, neurozinis savęs įtvirtinimas vadinamas hiperkompensacija. Tokiam žmogui atrodo, kad tik tapęs pranašesniu už kitus bus saugus. Jis perdėtai pabrėžia savo reikšmę, kalba ir elgiasi arogantiškai, agresyviai, siekia dominuoti, nepaiso priimtų elgesio normų. Neurotiškam žmogui suvokti, kad jo motyvai ir tikslai neatitinka tikrovės, gali padėti psichoterapija. Individualiosios psichologijos idėjos aktualios ir šiuolaikinėje psichologijoje (pavyzdžiui, asmeninių santykių svarba asmenybės raidai, savivaizdžio kūrimui ir savęs vertinimo stiprinimui, sveiko gyvenimo stiliaus formavimui). Individualiosios psichologijos koncepcijos turėjo reikšmės ir psichologijos praktikai – ypač konsultuojant šeimas, ugdant vaikus.