Ìndo–Gángos lygumà yra Pietų Azijoje, tarp Himalajų (šiaurėje), Dekano plokščiakalnio (pietuose), Irano kalnyno (vakaruose) ir Arakano kalnagūbrio (rytuose); viena didžiausių pasaulyje aliuvinių lygumų. Priklauso Pakistanui, Indijai ir Bangladešui. Puslankiu ištįsusi iš vakarų į rytus apie 3000 km; plotis 250–300 km, aukštis nuo 1–2 m (Gangos deltoje) iki 270 m (Indo ir Gangos vandenskyroje). Susidariusi tektoninėje tarpukalnių įduboje iš kainozojaus terigeninių, daugiausia aliuvinių, nuosėdų, slūgsančių ant jūrinių juros ir kreidos nuosėdinių uolienų. Vakarinės dalies klimatas sausas, tropinis žemyninis (yra dykumų), rytinės dalies – subekvatorinis musoninis. Indo lygumoje per metus iškrinta 180–200 mm kritulių, Gangos lygumos viduryje – 800–1000 mm, rytuose 1800–2000 mm, pietryčiuose iki 3750 milimetrų. Nuo Himalajų tekančios Indo baseino upės – Satledžas, Bjasas, Čenabas, Džhelamas, Ravi ir Gangos baseino – Jamuna, Ramganga, Ghaghra, Gandakas, Kosi, t. p. Brahmaputra suklostė plačius išnašų kūgius. Gangos lygumoje daugelis upių teka lygiagrečiai viena su kita. Per liūčių laikotarpius upių vanduo pakyla daugiau kaip 10 m, būna didelių potvynių. Daug drėkinamųjų kanalų (Aukštutinis ir Žemutinis Gangos kanalai, Radžasthano kanalas). Drėkinamoji žemdirbystė. Auginami ryžiai, džiutas (deltoje), kviečiai, miežiai, cukranendrės, kukurūzai, vilnamedžiai, arbatmedžiai. Veisiami buivolai ir kiti galvijai.
3021