Indokinijos pusiasalis

Indoknijos pùsiasalis, Pietryčių Azijos dalis tarp Bengalijos įlankos, Andamanų jūros (vakaruose) ir Pietų Kinijos jūros (pietryčiuose). Šiaurine Indokinijos pusiasalio riba laikoma linija, jungianti Gangos ir Honghos (prie Bac Bo įlankos) deltas. Plotas 2,2 mln. km², ilgis apie 2400 km, plotis 40–1200 kilometrų. Pusiasalyje yra Kambodža, Tailandas, beveik visas Laosas ir Vietnamas, pietinė Birmos dalis ir Malaizijos dalis. Kranto linija vingiuota; didžiausios įlankos: Martabano, Tailando, Bac Bo. Indokinijos pusiasalio pietuose yra Malakos pusiasalis; Johoro sąsiauris jį skiria nuo Singapūro salos. Prie Indokinijos pusiasalio vakarinių krantų daug mažų salų (Mieiko salynas, Moskoso salos ir kita). Pusiasalio krantai deltiniai, riasiniai, mangroviniai, yra klifų.

Indokinijos pusiasalis (vaizdas iš palydovo)

Paviršiaus didžiausias aukštis 3053 m (Viktorijos kalnas, Birma). Reljefas labai įvairus, vyrauja beveik dienovidinių krypties kalnagūbriai ir masyvai, yra plynaukščių ir žemumų. Šiaurės vakaruose yra Arakano kalnai, Čino, Pegu, vidurinėje dalyje – Šano kalnynas, Taneno, Tenasserimo, Dong Phaja Yeno kalnagūbris, rytuose – Anamo kalnai, Kardamono kalnai, Malakos pusiasalyje – Banjaran Besaro kalnai. Yra aliuvinių lygumų – Irravaddi lyguma, Menamo, Kambodžos; Korato plynaukštė. Šano kalnyne, Anamo kalnuose, Malakos pusiasalyje daug karstinių reljefo formų, urvų. Beveik visas Indokinijos pusiasalis priklauso mezozojinės kalnodaros sričiai, tik siauru vakariniu pakraščiu ištįsę kalnai yra susidarę neogene per kainozojinę kalnodarą. Yra alavo ir volframo (didžiausi pasaulyje telkiniai), švino, cinko, vario, nikelio, geležies rūdų, boksito, brangakmenių.

Klimatas subekvatorinis musoninis, Malakos pusiasalyje – ekvatorinis jūrinis. Kritulių didesnėje ndokinijos pusiasalio dalyje 1000–2000 mm per metus, vakaruose 3000–6000 mm, tarpukalnių įdubose 700 milimetrų.

Daug upių; didžiausios – Mekongas, Irravaddi, Salvinas, Menamas, Hongha. Didžiausias ežeras – Tonle Sapas.

Auga visžaliai drėgnieji musoniniai miškai, vidiniuose kalnuose – lapus metantieji musoniniai miškai, aukštuose kalnuose – mišrieji miškai, lygumose – savana. Auginami ryžiai, cukranendrės, vilnamedžiai, arbatmedžiai, kavamedžiai, bananai.

Gyvūnija: orangutanai, makakos, drambliai, raganosiai, tigrai, lokiai, įvairūs elniai, iš paukščių – fazanai, povai, papūgos, iš roplių – krokodilai.

3021