Indonèzijos literatūrà. Rašytinė literatūra Indonezijos teritorijoje ėmė formuotis 7–8 a. javiečių kalba (kavių) ir senovės malajiečių kalba (įrašai ant akmenų ir metalo). 8–16 a. vyravo hinduizmo kultūros paveikta javiečių literatūra, sekanti Indijos literatūra. 9 a. klestėjo poemos (kakawin) žanras, pagrįstas sanskrito poetika. 10–12 a. plito epų Ramajana ir Mahabharata proziniai perpasakojimai (Mpu Sindoko, 928–50), religinio turinio knygos, javiečių poetų Mpu Kanwos (Ardžūnos vestuvės 1035), Mpu Trigunos (Kresnajana 1104) romantinės poemos, Mpu Panuluho prozos kūriniai. Poetas ir panegirikų kūrėjas Rakawi Prapañca (14 a.) nagrinėjo istoriją ir sakmes, poetinėje kronikoje Krašto aprašymas (1365) pateikė istorinių žinių ir javiečių buities aprašymų. 13–16 a. pasirodė tautosakai artimų kūrinių. 15 a. Javos ir Bali salose įsitvirtino javiečių eilėdara machapat, atsirado poezijos žanras kidung. Javiečių literatūros tradicijomis sekė 16–18 a. susiformavusios sundų ir madūriečių literatūros. Bugiai ir makasarai kūrė daugiausia istorinius, didaktinius kūrinius. 16–19 a. plintant islamui atsirado literatūra malajiečių kalba. Ji išpopuliarino arabų šalių folklorą, didaktinius pasakojimus, teologinę literatūrą. Prozoje vyravo kronika genealogija (sedjarah), istorinis romanas (chikajat), poezijoje – eilėraščiai, parašyti pantun ir syair eilėdara. Kūrė žymiausias malajiečių poetas sufijus F. Hamzahas, mistikai Nurudinas ar Raniri ir Abdu ar Raufas. Buvo populiarus tradicinis teatras (vajang); pagal jo scenarijus (lakon) kurti romanai. 18 a. antroje pusėje–19 a. pirmoje pusėje vėl suklestėjo javiečių literatūra. Visuomeniniame gyvenime aukštinta praeitis, literatūroje buvo perdirbinėjami beveik visi 8–16 a. kūriniai, redaguojami seni ir kuriami nauji kronikų rinkiniai. Žymiausi rūmų poetai – Jasodipuras tėvas (1729–1802) ir Jasodipuras sūnus (m. 1842). Poeto Ranggawarsito (1802–74) kūryboje yra Vakarų Europos naujųjų laikų kultūros elementų. Keleto autorių sukurta poema Čentinis (19 a. pradžia) – savotiška javiečių buities, kultūros ir religijos enciklopedija. 19 a. pabaigos batakų, javiečių, sundų rašytojų kūryboje žymu švietėjiškos tendencijos.
Formuojantis nacijai 19–20 a. pradžioje ėmė plėtotis indoneziečių literatūra. Iš pradžių ji buvo kuriama malajiečių, šiek tiek olandų kalba. Romano indoneziečių kalba pradininkas M. Kartodikromas ir Semaunas (m. 1971), M. Ruslis, N. S. Iskandaras (1893–1965) buitiniuose romanuose kritikavo atgyvenusius papročius ir tradicijas, aprašė indoneziečių kovą su kolonistais. Romantinio ir sentimentalaus siužeto švietėjiškų romanų sukūrė S. T. Alisjahbana, patriotinės poezijos – M. Yaminas. 20 a. 4 dešimtmetyje suklestėjo poezija; žymesni poetai – lyrikai S. Pané, Intoyo (1912–71), A. Hamzahas. A. Mujo (1886–1959) romanams būdinga antikolonijinė tematika. Realistinės tendencijos ryšku A. Pané romanuose, H. B. Jassino (1917–2000) novelėse, H. Bandaharo (g. 1917) poezijoje, M. Rajabo (g. 1919) prozos kūriniuose. Publicistikoje diskutuota dėl istorinių tradicijų puoselėjimo, vakarietiškų vertybių sklaidos. Paskelbus nepriklausomybę (1945) labiau pabrėžta tradicinė kultūra. Po 1945 susiformavo literatūrinė grupuotė 45 karta. Žymesni atstovai – C. Anwaras, Idrus (1921–79), P. A. Toeras, U. T. Sontani. Jie svarstė universalumo, humaniškumo, socialines problemas. Vyravo socialinio ir politinio pobūdžio literatūra. 7 dešimtmetyje susikūrė literatūrinė grupuotė 66 karta. Jos atstovas T. Ismailis (g. 1937) kūrė politinius eilėraščius apie teisingumą, laisvę, diktatūros nuvertimą. Nuo 20 a. vidurio paplito vadinamasis populiarusis romanas, kuriame susipynę smurto, sekso ir miesčioniško sentimentalumo, religingumo elementai. 8 dešimtmetyje pradėta kurti modernūs kūriniai, rašoma eksperimentinė poezija. Ryškios tautinės savimonės, civilizacijos padarinių temos. Kurti mažieji, psichologiniai, egzistenciniai romanai. Žymesni 20 a. antros pusės rašytojai – Rendra, A. Rosidi (g. 1938), R. Pratiktas (g. 1932), M. Bushe (g. 1936), M. Ali (g. 1927).
Lietuvių kalba išleista M. Rajabo apysaka Mano gimtinė – Sumatros sala (1963).
-indoneziečių literatūra; -javiečių literatūra; -sundų literatūra; -madūriečių literatūra; -Indonezijos kultūra
Indonezijos konstitucinė santvarka
Indonezijos partijos ir profsąjungos