Indonèzijos mùzika. Skiriama ritualinė, religinė, klasikinė rūmų, teatro bei šokio ir buitinė muzika. Indonezijoje susiklostė viena seniausių ir savičiausių Pietryčių Azijos klasikinės muzikos tradicijų. Jai įtakos turėjo Indijos, Kinijos, Kambodžos, Tailando ir Centrinės Azijos muzika. Iš pradžių buvo susijusi su genčių apeigomis. Ikiistorinius laikus siekiančioms pirmykštėms animistinėms muzikos praktikoms įtakos turėjo hinduizmas ir budizmas (3–14 a.), islamas (11–15 a.), krikščionybė (nuo 16 a.).
Miesto ir kaimo muzikos bruožai, instrumentai, ansambliai
Labai skiriasi miesto ir kaimo muzika. Miestuose paplitę dideli gongų ansambliai, kurie groja rūmuose ir per iškilmingas ceremonijas. Svarbūs yra šokiai ir šešėlių teatras bei kaukių teatras su muzika, dažnai atliekami populiarūs epai Mahabharata ir Ramajana. Kaimuose dainos ir giesmės atliekamos garbinant dvasias, per religines apeigas, sodinant ryžius ir nuimant derlių. Muzika visada atliekama lauke (šventyklos arba rūmų kieme, medžių paunksmėje).
Daugelis muzikos instrumentų padirbta iš vietinių medžiagų ir atogrąžų augalų, jų garsai imituoja aplinkos garsus. Bali saloje tam tikras dainavimo būdas ir bambuko dambrelių ansamblis gengongas atkuria varlių kurkimą ir žvėrių balsus. Paplitę ksilofonai, fleitos, dambreliai, lūpiniai vargonai, padirbti iš bambuko. Gyvuoja tradiciniai įvarios sudėties ansambliai, juos sudaro įvairiai suderintų gongų rinkinys (mažiausiai 4–5 gongai) ir 2 arba 3 būgnai. Šie ansambliai dažnai akompanuoja ritualams ir religinėms apeigoms (tikima, kad gongai turi antgamtinių galių). Patys seniausi bronziniai muzikos instrumentai Indonezijoje atsirado 3 a. prieš Kristų.
Surabayos miesto šventės renginyje muzikantai muša būgnus
muzikantas groja gamelanu (priekyje) laidotuvių ceremonijoje
Tai katilo pavidalo gongai, ypač paplitę Javos, Bali, Sumatros, Kalimantano ir Floreso salose. Gongų ir būgnų ansamblio atliekama muzika pagrįsta nuolatiniu heteroritminių 8 smūgių trukmės ciklų kartojimu. 5–6 a. suklestėjo Javos ir Bali salų muzikinė kultūra. Ilgainiui susiklostė orkestras gamelanas, atliekantis instrumentines kompozicijas ir akompanuojantis šokiui bei šešėlių teatrui. 18 a. suskilus vieningai Mataramo kunigaištystei susiklostė keli tarpusavyje besivaržantys muzikos, šokio ir šešėlių teatro stiliai. Svarbiausi meno centrai buvo Yogyakarta (Pietvakarių Javoje) ir Surakarta (Centrinėje Javoje). Išryškėjo pagrindiniai gamelano stiliai: Sundos (Vakarų Javoje), Javos (Rytų Javoje) ir Bali (Bali saloje).
Javos salos muzika
Javos salos muzikai būdinga lėtas tempas, kontempliatyvumas, mistiškas skambesys. Šioje saloje vartojami 9 rūšių gamelanai (dauguma jų iš bronzos). Populiariausio Javos gamelano gongagengo instrumentai grupuojami pagal melodinę ar ritminę funkciją ansamblyje. Pagrindinę lėto tempo melodiją atlieka metalofonai saronai ir slentemai. Melodijos branduolį periodais dalija skirtingų dydžių gongai (vieni jų pakabinami, kiti – katilo pavidalo – kabinami ant virvių, sukryžiuotų virš rėmo). Dauguma kitų muzikos instrumentų pagrindinę melodiją puošia charakteringomis variacijomis sukurdami daugiasluoksnę homogenišką faktūrą, kurią dar papildo vyrų ir moterų balsai. Svarbiausias ir įmantriausias instrumentas yra bonangas. Kiti muzikos instrumentai: genderas, gambangas, rebabas, sulingas (bambuko fleita), celempungas (citra), būgnas kendangas. Kompozicijos grindžiamos šešiomis pagrindinėmis dermėmis (patet), labai ilgais ir išplėtotais (kartais net 512 smūgių trukmės) ritmo ciklais.
populiarūs muzikos instrumentai rebabai
Javoje gyvuoja šešėlių teatras wayang kulit, kuriame vienas atlikėjas akompanuojant gamelanui judina lėles, dainuoja, pasakoja ir kalba dialogu. 3 dalių spektaklis trunka nuo sutemų iki aušros. Dažniausiai atliekami epizodai iš Ramajanos ir Mahabharatos. Šokis su kaukėmis wayang topeng, susiklostęs apie 10–14 a., buvo itin populiarus Rytų Javos kunigaikščių rūmuose. Manoma, jis susijęs su Okeanijos salų senoviniais animistiniais kaukių šokiais. Moterų šokio teatras wayang orang gyvuoja Surakartos ir Yogyakartos rūmuose nuo 16 amžiaus. Raižinių su šokančių moterų atvaizdais rasta 9 a. Borobuḍuro ir Parambanano šventyklose.
Bali salos muzika
Bali saloje populiarios gamelano įvairios liaudiškos atmainos (ansambliuose kartais groja iki 40 muzikantų). Muzika pasižymi žėrinčiu skambesiu, sinkopuotais akcentais, staigiais tempo ir dinamikos pokyčiais, nepaprastu virtuoziškumu, preciziška grojimo technika. Bali saloje yra 27 gamelano rūšys. Šiuolaikinis gongkebjaro gamelanas išsiskiria didžiausia instrumentų įvairove: pelegonganas akompanuoja šokiui legongui, metalofonų su bambuko rezonatoriais kvartetas gender wayang groja per šešėlių teatro spektaklius; kaimo orkestras gamelanas anklungas groja per šventes, ceremonijas ir kremacijos apeigas, gutangas akompanuoja muzikinėms komedijoms ir populiariems vaidinimams. Skambesiu ir darna išsiskiria gamelanas džegogas, sudarytas iš įvairių marimbų, padirbtų iš bambukų. Bali saloje veikia daugybė muzikos klubų ir mėgėjiškų dramos trupių. Populiarus Bali šokis ir vokalinės muzikos žanras kečakas.
Kitų Indonezijos salų muzika
Kitose Indonezijos salose (Florese, Niase, Naujojoje Gvinėjoje, Sulawesi ir Kalimantane) labiausiai paplitę idiofonai (įvairių rūšių gongai, plyšiniai būgnai, dambreliai, terkšlės, varpai, ksilofonai, lazdelės), padirbti iš kaulo, kiaukuto, kaukolės, vaisių, sėklų, lentų, krabo kiauto, kokoso kevalo, ryklio kaulų. Grojama membranofonais (cilindro, taurės, vazos, smėlio laikrodžio, kūgio pavidalo, apskrito rėmo būgnais), aerofonais (išilginėmis ir skersinėmis bambuko fleitomis, Pano fleita, molio švilpynėmis, moliūgo trimitu, kriauklės kiaukutu, birbynėmis) ir chordofonais (liutnia, citra, smuiku, gitara).
Vakarų muzikos įtakos
Nuo 16 a. išryškėjo Vakarų (ypač portugalų) muzikos įtaka. Atsirado naujų populiariosios muzikos žanrų: džaiponganas (tradicinio gamelano ir šiuolaikinės lyrinės dainos derinys Vakarų Javoje), krončongas (portugališkos kilmės daina, susijusi su žemaisiais visuomenės sluoksniais; pritariama smuiku, gitara, fleita) ir kiti.
Kompozitoriai, muzikinės institucijos
Žymiausi 20 a. Indonezijos kompozitoriai: D. Kusumaningratas, P. S. Danuvijaya, muzikologai: Soedarsono, Sumarsamas, V. Surdjonihgratas, I. M. Bandemas. Yogyakartoje veikia Indonezijos kultūros institutas (nuo 1978), muzikos akademija, Nacionalinė muzikos mokykla prie Yogyakartos Nacionalinio dailiųjų menų universiteto, simfoninis orkestras ir choras, Indonezijos klasikinės muzikos mokykla (Surakartoje), Valstybinė muzikos mokykla (Yogyakartoje), Tradicinės muzikos ir šokio mokykla (Denpasare, Bali saloje).
L: B. de Zoete, W. Spies Dance and Drama in Bali New York 1939; J. Lindsay Javanese Gamelan Oxford 1979; J. Becker Traditional Music in Modern Java Honolulu 1980; M. Tenzer Balinese Music Washington 1991.
1731
Indonezijos kultūra
Indonezijos konstitucinė santvarka
Indonezijos partijos ir profsąjungos