Indonèzijos kis
Bendroji ūkio apžvalga
Indonezija – agrarinė valstybė su besiplėtojančia pramone. 2003 BVP sudarė 204,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 758,8 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių), BVP dalis vienam gyventojui – 920 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (pagal perkamosios galios paritetą – 3200 Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių). 1997–1998 Indonezija labai nukentėjo nuo Azijos ekonominės krizės. BVP kitimas – 1 lentelėje, BVP struktūra parodyta diagramoje. Užsienio skola 132,9 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių (2003).
https://s.vle.lt/diagramos/178.html
1
Pramonė
Kasybos pramonė sukuria 14 % BVP, joje dirba 0,5 % Indonezijos dirbančių gyventojų (2001). Svarbiausia šaka – naftos gavyba. 2001 naftos ištekliai sudarė 5 mlrd. barelių. Daugiausia naftos gaunama Sumatros pietryčių ir vidurinėje, Kalimantano rytinėje, Javos vakarinėje dalyse, Pietų Kinijos, Javos jūrų šelfuose, Makassaro sąsiauryje. Kalimantano rytuose, Sumatros šiaurėje, Makassaro sąsiauryje gaunamos gamtinės dujos (ištekliai 262 mlrd. kubinių metrų, 2001). Sumatros pietinėje, Kalimantano rytinėje ir pietinėje dalyse kasama akmens anglys (ištekliai 5,4 mlrd. tonų, 2001), Papua provincijoje, Sumbawoje – vario rūda, Papua provincijoje, Sumbawoje, Kalimantano vidurinėje ir rytinėje dalyse – auksas, Sulawesi pietinėje dalyje, Gebės saloje – nikelio rūda, Bangkos, Belitungo, Singkepo salose – alavo rūda, Riau provincijoje – boksitas. Indonezijoje dar gaunama sidabras, molis, deimantai, gipsas, druska, ceolitas, granitas, marmuras, klintis, dolomitas, kvarcinis smėlis. Indonezijos svarbiausių naudingųjų iškasenų gavybos rodikliai – 2 lentelėje.
atviroji vario kasykla
85,6 % elektros energijos gamina šiluminės elektrinės (36,5 % – kūrenamos gamtinėmis dujomis, 30,1 % – kūrenamos anglimis, 19,0 % – kūrenamos nafta), 11,1 % – hidroelektrinės; Javoje, Sulawesi ir Sumatroje yra geoterminių elektrinių.
2
*metalo kiekis rūdoje
Apdirbamoji pramonė sukuria 26,1 % BVP, joje dirba 13,3 % Indonezijos dirbančių gyventojų (2001). Apdirbamosios pramonės svarbiausia šaka – naftos perdirbimas. Naftos perdirbimo įmonių yra Sumatroje (Musi, Dumai, Pankalan Brandane), Kalimantane (Balikpapane), Javoje (Balongane, Cepu), Papua provincijoje (Kasime). Chemijos pramonės įmonės daugiausia gamina automobilių padangas, azoto trąšas, farmacijos gaminius; jų daugiausia Javoje (Surabayoje, Bogore, Blitare, Cepu). Išplėtota metalurgija; juodoji metalurgija (žaliava importuojama) gamina plieną (įmonių daugiausia Javoje – Džakartoje, Sidoarjo, Surabayoje, Cilegone, Puloagadunge), spalvotoji metalurgija – lydo alavą, aliuminį, varį (įmonių yra Sumatroje, Javoje, Bangkos saloje). 20 a. 8–9 dešimtmečiais pradėta sparčiai plėtoti elektrotechnikos, elektronikos, mašinų, automobilių pramonę. Džakartoje, Surabayoje, Semarange statomi laivai, Bandunge gaminami lėktuvai, sraigtasparniai, aviaciniai prietaisai ir įrenginiai. Javoje (Cirebone, Citeureupe, Indarunge, Gresike, Tubare, Narogonge), Kalimantane (Tarjune), Sulawesi (Pangkepe), Sumatroje išplėtota cemento pramonė. Javoje (Džakartoje, Bandunge, Surabayoje, Malange), Sumatros šiaurinėje dalyje (Medane, Banda Acehe) tradicinė pramonės šaka yra lengvoji pramonė; įmonės daugiausia gamina avalynę, tekstilę. Sumatroje ir Kalimantane išplėtota medienos ir medienos dirbinių pramonė; yra kaučiuko pirminio apdirbimo ir jo dirbinių gamybos įmonių. Maisto pramonės įmonės (ryžių valymo, cukraus, aliejaus, kopros, vaisių ir daržovių, žuvų apdorojimo) sutelktos Džakartoje, Malange, Semarange (Java), Medane (Sumatra), Manado (Sulawesi), Kupange (Timoras). Plėtojama poligrafijos, plaušienos ir popieriaus, keramikos, stiklo, tabako ir kita pramonė. Amatai. Indonezijos apdirbamosios pramonės svarbiausios produkcijos rodikliai – 3 lentelėje.
3
*1999
Bioprodukcinis ūkis
cukranendrių plantacija
Apie 16 % Indonezijos teritorijos užima dirbamoji žemė ir plantacijos (daugiausia Javoje, Maduroje, Bali, Sumatroje, Sulawesi pietinėje dalyje, kai kuriose Molukų salose), apie 6 % – pievos ir ganyklos (daugiausia Javos ir Sumatros kalnuotuose regionuose). Vegetacijos laikotarpis trunka ištisus metus (išskyrus kalnuotus regionus); kai kurie augalai dera 2 kartus per metus. Drėkinama 48 150 kvadratinių kilometrų žemės ūkio naudmenų (daugiausia Javoje).
Svarbiausias augalas – ryžiai (11,7 mln. hektarų pasėlių, 2004); daugiausia auginami Sumatroje, Javos vakaruose, Sulawesi pietuose, Bali ir kai kuriuose Kalimantano regionuose. Javos rytuose, Mažosiose Sundos salose, Sulawesi auginama kukurūzai (3,4 mln. hektarų pasėlių, 2004), Molukų salose, Sulawesi – maniokai, daugelyje Indonezijos salų – bulvės, sojos, arachiai. Eksportinės reikšmės svarbiausi augalai – kaučiukmedžiai (plantacijos užima 2,7 mln. hektarų, 2004), alyvpalmės (3,2 mln. hektarų), kokosai (2,7 mln. hektarų). Kaučiukmedžių plantacijos veisiamos Sumatros rytuose, Kalimantano ir Javos vakaruose. Alyvpalmės daugiausia auginamos Sumatroje ir Kalimantane, kokosai – Sulawesi ir Molukų salose. Indonezijoje dar auginama kavamedžiai (Javos vidurinėje dalyje, Sumatroje, Sulawesi), cukranendrės (Javoje), tabakas (Javoje, Sumatroje, Lomboke), kakavmedžiai (Javos vidurinėje dalyje), chininmedžiai (Javoje), gvazdikmedžiai, pipirai, arbatmedžiai, muskatmedžiai ir kiti prieskoniniai augalai (Molukų salose, Javoje), sojos, soros, sagai, batatai, vaismedžiai (bananai, ananasai, mangai, papajiniai melionmedžiai ir kiti), daržovės (bulvės, morkos, kopūstai, pomidorai, agurkai ir kitos). Indonezijos augalininkystės produkcijos svarbiausi rodikliai – 4 lentelėje.
ryžių laukai Bali saloje
Veisiama galvijai (ir buivolai), avys, ožkos, kiaulės, arkliai, vištos, antys. Indonezijos gyvulių ir naminių paukščių skaičius – 5 lentelėje, gyvulininkystės svarbiausia produkcija – 6 lentelėje.
4
5
6
Kertamas miškas, ruošiama mediena. Eksportui daugiausia kertami Kalimantano, Sumatros, Sulawesi drėgnieji visžaliai pusiaujo miškai. Daugiausia ruošiama vertingų medžių rūšių (tikmedžių, santalų, kamparmedžių, juodmedžių, raudonmedžių, bambukų) mediena. 2001 paruošta 119,2 mln. kubinių metrų medienos.
2000 sugauta 4,9 mln. tonų žuvų, apie 10 000 krokodilų, surinkta 223 100 tonų vandens augalų; gaudoma krevetės, krabai, omarai, moliuskai, renkami perlai, perlamutrinės kriauklės, koralai.
Turizmas
2000 Indoneziją aplankė 5,1 mln. užsienio turistų, pajamos iš turizmo sudarė 5,7 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia turistų atvyksta iš Singapūro (29 % visų užsienio turistų, 2001), Japonijos (12 %), Malaizijos (9 %), Australijos (8 %), Taivano (8 %), Nyderlandų, Didžiosios Britanijos, Jungtinių Amerikos Valstijų, Vokietijos. Labiausiai turistų lankomi objektai: Bali (istorijos ir kultūros paminklai, smėlėti paplūdimiai), Java (vulkaniniai kraštovaizdžiai, šventyklos), Sulawesi ir Mentawai (koralų rifai), Komodo sala (Komodo nacionalinis parkas, kuriame saugomi Komodo varanai), Sumatros ir Floreso salos (vulkaniniai ežerai), Molukų salos (paplūdimiai).
Transportas
Suramadu tiltas Surabajoje (ilgiausias Indonezijoje)
Susisiekimui tarp Indonezijos salų svarbiausias yra jūrų ir oro transportas. 349 uostai, iš jų 127 gali priimti jūrų laivus, didžiausi – Tanjung Prioko (prie Džakartos), Tanjung Perako (prie Surabayos), Belawaro (prie Medano), Makassaro (Sulawesi). 2001 buvo įregistruota 2528 laivai; prekybinio laivyno tonažas 3,6 mln. bruto tonų. Bendra metinė visų jūrų uostų krovinių apyvarta 492,7 mln. tonų, iš jų 190,4 mln. tonų – tarptautiniai pervežimai. 10 tarptautinių oro uostų (didžiausi – Džakartoje ir Denpasare). 1999 oro transportu pervežta 8 mln. keleivių. Geležinkelių yra 6458 kilometrai (Javoje, Maduroje ir Sumatroje), iš jų 125 kilometrai – elektrifikuoti (2003).
Automobilių kelių yra 342 700 kilometrų, iš jų 46 % su kieta danga (1999). Tankus automobilių kelių tinklas Javoje, Sumatroje, Sulawesi, Kalimantane, Bali ir Maduroje, kitose salose susisiekiama daugiausia upių laivais arba džiunglių takais. Automobilių keltai jungia visas pagrindines Indonezijos salas, taip pat Belawaną (Sumatra) – su Pinango sala (Malaizija), Džakartą – su Singapūru. Kalimantane, Sulawesi, Papua provincijoje susisiekimui svarbus upių transportas. 2004 Indonezijoje buvo 21 580 kilometrų vidaus vandens kelių (apie 50 % jų – Kalimantane). Naftos ir gamtinių dujų gavybos rajonus su uostais jungia naftotiekiai, dujotiekiai, produktotiekiai (iš viso apie 17 800 kilometrų).
Bankai
Indonezijos centrinis bankas – Indonezijos bankas (Bank Indonesia, įkurtas 1828, būstinė Džakartoje). 2004 pabaigoje veikė 136 komerciniai bankai (jie turėjo 7791 skyrių): 5 valstybiniai komerciniai, 74 privatūs nacionaliniai, 26 regioniniai valstybiniai, 31 užsienio. Indonezijos piniginis vienetas – Indonezijos rupija, įvesta 1949. Dvi vertybinių popierių biržos – Džakartos (įkurta 1912 kaip Batavijos vertybinių popierių birža, nuo 1952 dabartinis pavadinimas), Surabayos (įkurta 1989, 1995 susijungė su Bursa Paralel).
Užsienio prekyba
Indonezijos užsienio prekybos partneriai (eksporto a ir importo b apyvarta %, 2000)
Užsienio prekybos balansas teigiamas. 2003 eksportuota prekių už 63,3 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių, importuota už 39,6 mlrd. Jungtinių Amerikos Valstijų dolerių. Daugiausia eksportuojama nafta ir jos produktai, suskystintos gamtinės dujos, metalų rūdos ir koncentratai, drabužiai, kaučiukas, popierius, krevetės, žuvys, kava, kakava, prieskoniai ir kiti žemės ūkio produktai. Daugiausia importuojama mašinos, mechaniniai įrankiai, elektros įrenginiai, chemijos pramonės produktai, tekstilė, žaliava apdirbamajai pramonei. Indonezijos užsienio prekybos partneriai parodyti diagramose.
Ekonominiai ryšiai su Lietuva
2002 Lietuva į Indoneziją eksportavo prekių už 31,0 mln. litų, importavo iš Indonezijos už 14,1 mln. litų.
Indonezijos BVP struktūra (2003)
2271
-Indonezijos pramonė; -Indonezijos žemės ūkis; -turizmas Indonezijoje; -Indonezijos transportas; -Indonezijos bankai; -Indonezijos užsienio prekyba; -Indonezijos ekonominiai ryšiai su Lietuva
Indonezijos konstitucinė santvarka
Indonezijos partijos ir profesinės sąjungos