Indostãno pùsiasalis, Pietų Azijos dalis tarp Arabijos jūros ir Bengalijos įlankos. Priklauso Indijai. Šiaurinė (sutartinė) riba – linija tarp Indo ir Gangos deltų. Plotas apie 2 mln. km2, ilgis apie 2000 km, didžiausias plotis 1700 kilometrų. Pietuose Palko sąsiauris ir Mannaro įlanka skiria Indostano pusiasalį nuo Ceilono salos. Krantai žemi, palyginti lygūs, kai kur lagūniniai; šiaurės vakaruose yra 2 didesnės įlankos: Kaččho ir Khambhato.
Prie krantų ištįsusios siauros pajūrio lygumos: vakaruose Konkanas, Malabaro Krantas, rytuose Coromandelio Krantas. Indostano pusiasalis yra Indijos platformoje. Beveik visą paviršių užima Dekano plokščiakalnis, kurio vakariniais ir rytiniais pakraščiais ištįsę luistiniai kalnų masyvai – Vakarų Ghatai ir Rytų Ghatai. Didžiausias aukštis 2695 m (Anai Mudi kalnas). Klimatas subekvatorinis musoninis, piečiausioje dalyje ekvatorinis. Kritulių nuo 300–400 mm šiaurės vakaruose iki 750–1500 mm rytuose ir iki 5000 mm Vakarų Ghatų pietvakariniuose šlaituose. Lyja nuo gegužės iki spalio. Didžiausios upės: Narmada, Tapti, Mahanadi, Godavari. Augalija labai pakeista žmogaus; Vakarų Ghatuose yra visžalių atogrąžų miškų, Rytų Ghatuose ir plokščiakalnio šiaurinėje dalyje – paatogrąžių musoninių miškų, pusiasalio vidinėse srityse – savanų, pajūriais – mangrovių.
Indostano pusiasalis (vaizdas iš palydovo)
Indostano pusiasalio kraštovaizdis
3021