Ìndra, Vedų laikotarpio hinduizme – dangaus, griaustinio, žaibo dievas. Vienas svarbiausių dievų Rigvedoje (jam skirta 250 giesmių). Sakoma, važinėja dangumi auksiniu vežimu, vadovauja dievams, kovojantiems su asurais, gali įgyti įvairių pavidalų. Indros palydovai yra marutai (audros, žaibo, griaustinio dievai), vahana (jojamasis gyvūnas) – dramblys Airavata (lietaus debesies įsikūnijimas). Svarbiausi žygdarbiai – slibinų Vritros (šis prarijo upes, o Indra jas sugrąžino) ir Šušnos (prarijusio lietų ir sukėlusio sausrą) nukovimas bei asuro Valos (pagrobusio karves) nužudymas. Laikytas dainių įkvėpėju. Povediniu laikotarpiu Indros funkcijos buvo priskirtos dievams Višnui ir Šivai, Indra garbinamas kaip dievų viešpats (Devapatis), pasaulio šalių saugotojų (lokapalų) vadovas, Rytų globėjas. Karaliaująs rojaus sostinėje (turinčioje 1000 vartų) Amaravatėje. Žuvę kariai patenka į Indros rūmus, čia juos linksmina apsaros ir gandharvai.
Indros skulptūra (Šrikantešvaros šventykla, Nanjangudas, Maisoras, Karnatakos valstija)
Dažniausiai vaizduojamas aukso spalvos, 4 rankomis, be kitų ginklų, laikantis vėzdą (vadžrą) ir iliuzijų tinklą (indradžalą). Budistai ir džainai Indrą laiko žemesniuoju dievu, vadina Šakra (Galinguoju).
171