iñdų kūlẽliai, grupėmis susitelkę augalų apytakos audinių elementai. Stiebe formuojasi iš prokambio.
indų kūleliai
Būna paprastieji ir sudėtiniai. Paprastieji indų kūleliai susideda tik iš medienos arba tik iš karnienos, jie būna bulvinių, katilėlinių šeimos augalų stiebų šerdyje, kartais ir žievėje. Sudėtiniai indų kūleiai susideda iš medienos ir karnienos.
Pagal medienos ir karnienos išsidėstymą skiriami 4 sudėtiniai indų kūlelių tipai. Kolateralinių indų kūlelių karniena šliejasi prie medienos vienu šonu: karniena į lauko pusę, mediena į centrą. Šio tipo indų kūleliai būna atviri (tarp karnienos ir medienos įsiterpęs siauras brazdo sluoksnis) arba uždari (neturi brazdo). Atviruosius kolateralinius indų kūlelius turi magnolijainiai ir pušūnai, uždaruosius – lelijainiai.
Bikolateralinių indų kūlelių mediena įsiterpusi tarp dviejų karnienos grupių. Brazdas dažniausiai būna tarp medienos ir periferinės karnienos dalies. Bikolateralinius indų kūlelius turi moliūginių šeimos augalai. Koncentrinių indų kūlelių viena sudedamoji dalis (mediena arba karniena) yra apgaubta kitos, brazdo nėra. Šio tipo indų kūleliai būna dvejopi: medienovidžiai (hadrocentriniai) su mediena viduje ir karnienovidžiai (leptocentriniai) su karniena viduje. Medienovidžių indų kūleliai yra paparčių stiebuose ir lapkočiuose, begonijų ir katilėlių šerdyje, karnienovidžių – ajerų, vilkdalgių, pakalnučių stiebuose. Radialiniai indų kūleliai turi keletą atskirų medienos ir karnienos grupių, kurios pakaitomis išsidėsto aplink organo ašį. Tokie indų kūleliai būdingi vienametėms šaknims, stačiai augančių ūglių stiebams.
1316