Indų sukilimas

Ìndų sukilmas, Sipãjų sukilmas, 1857–59 sukilimas Šiaurės Indijoje prieš britų valdžią.

Priežastys

Indų sukilimo priežastys: britų kolonijinė politika, valdančiojo elito siekis susigrąžinti valdžią, aktyvi krikščionių misionierių veikla, gandai dėl ketinimo panaikinti kastų sistemą.

Eiga

Sukilimą pradėjo britų kariuomenėje tarnaujantys indų kariai sipajai, brahmanai, feodalai. Pretekstas – šoviniams naudojamas tepalas iš kiaulių ir galvijų riebalų (tai žeidė hinduistų ir musulmonų religinius jausmus). Britams įkalinus sipajus, kurie atsisakė naudoti tokiu tepalu suteptus šovinius, 1857 05 10 sukilo kartu su nubaustaisiais Merathe tarnaujantys kariai. Jie nužygiavo į Delį ir, vietos sipajų dalinio remiami, paskelbė, kad atkuriama Didžiųjų Mogolų dinastijos imperatoriaus Bahadur šacho II (jis buvo nominalus sukilimo vadovas) valdžia. Sukilėlių tikslas buvo atkurti iki britų įsigalėjimo gyvavusią tvarką, bet jiems nebuvo vieningai vadovaujama.

Lucknowo vaizdas, 1857 (aliejus, 1859, dailininkas Thomas Jones Barkeris, Nacionalinė portretų galerija Londone)

Turėdami karinį pranašumą britai užėmė sukilimo pagrindinius centrus Kanpurą (1857 07 15–16), Delį (1857 09 19), Laknau (1858 03 19). Iki 1859 04 Indų sukilimas buvo numalšintas. Per sukilimą negailestingumu bei žiaurumu pasižymėjo ir sukilėliai, ir britai.

Reikšmė

Indų sukilimas paskatino Didžiąją Britaniją keisti politiką Indijoje. 1858 buvo likviduota Ost Indijos bendrovė, valdyti Indiją pavesta Didžiosios Britanijos vyriausybei, pertvarkytas administracinis valdymas, pagausinta ir pertvarkyta kariuomenė, pradėta konsultavimosi su vietos gyventojų atstovais politika (nuo 1861 Istatymų leidybos taryboje, be europiečių, buvo ir indų), 1858 panaikinta formaliai Indiją valdžiusi Didžiųjų Mogolų dinastija. Po Indų sukilimo baigėsi apie 100 m. trukęs britų pastangų pajungti Indiją laikotarpis; ji ir teisiškai tapo Didžiosios Britanijos kolonija.