industrinė demokratija

indùstrinė demokrãtija, pramonnė demokrãtija, darbuotojų dalyvavimas priimant įmonės darbo organizavimo sprendimus.

Industrinės demokratijos mechanizmai

Industrinei demokratijai palaikyti gali būti numatyta įvairūs mechanizmai: profesinės sąjungos ir kolektyvinės derybos, darbo tarybos ir vadovybės bei darbuotojų pasitarimai, bendras sprendimų priėmimas, kai darbuotojai įmonės valdyboje (taryboje) turi savo atstovus, darbuotojų savivalda. Sprendimų priėmimas gali būti susijęs su visos organizacijos klausimais arba tik su jos pogrupiu (padaliniu, skyriumi). Darbuotojai pirmiausia domisi tomis sritimis, kurios daro tiesioginę įtaką jų darbiniams interesams, pvz., atlyginimais, darbo sąlygomis, vadovybės galia darbuotojų atžvilgiu ir kita. Profesinės sąjungos ir kolektyvinės derybos yra labai efektyvus mechanizmas šiems klausimams spręsti (pvz., Didžiojoje Britanijoje), bet kitiems aktualiems darbo organizavimo klausimams spręsti efektyviau naudojamos darbininkų tarybos (pvz., Vokietijoje, Prancūzijoje). Vokietijos bendrovėse profesinės sąjungos ir kitos darbuotojų organizacijos t. p. renka iki 50 % bendrovės stebėtojų tarybos narių ir turi savo atstovą valdyboje. Įmonės kritinių klausimų (pvz., naujų investicijų ar įmonės uždarymo) sprendimas nepriklauso darbo tarybų kompetencijai, nes šie klausimai nevienadieniai ir nėra sprendžiami kolektyvinėmis derybomis, tada naudojami kiti industrinės demokratijos palaikymo mechanizmai, pvz., bendras sprendimų priėmimas. Daugelyje Europos valstybių darbuotojai turi savo atstovų įmonės valdyboje ir dalyvauja priimant aukščiausio lygio sprendimus (pvz., dėl įmonės uždarymo), bet jie įmonės valdyboje yra mažuma, todėl negali lemti galutinių sprendimų priėmimo. Tokiais atvejais kaip industrinės demokratijos palaikymo mechanizmas pasitelkiama darbuotojų savivalda. Darbuotojai patys prisiima atsakomybę už įmonėje vykdomus sprendimus (pvz., buvusioje Jugoslavijoje).

Industrinės demokratijos atsiradimas

Industrinei demokratijai pradžią davė prancūzų sindikalizmas, kuris turėjo įtakos 20 a. pradžioje Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Didžiojoje Britanijoje pirmosioms profesinėms sąjungoms susikurti.