inercijos momentas

inecijos momeñtas, dydis, apibūdinantis masės pasiskirstymą kūne; besisukančio kūno inertiškumo matas. Mechanikoje vartojami ašiniai ir išcentriniai inercijos momentai (jų vienetai – kg·m²). Ašinis inercijos momentas ašies x atžvilgiu apibūdina kūno, kuris sukasi apie tą ašį, inertiškumą. Kai masė pasiskirsčiusi tolydžiai, $I_x=\underset{M}{\int }{h}^2\mathrm{d}M=\underset{V}{\int }{h}^2\rho \mathrm{d}V$, materialiųjų taškų sistemos $I_x=\sum h_i^2{m}_i$; čia M – kūno masė, V – jo tūris, m_i – materialiojo taško masė, h_i – jo atstumas nuo x ašies, ρ – kūno masės tankis. Išcentriniais inercijos momentais stačiakampių ašių x, y, z atžvilgiu vadinami dydžiai, reiškiami formulėmis $I_{\mathit{xy}}=\sum x_i{y}_i{m}_i$, $I_{\mathit{yz}}=\sum y_i{z}_i{m}_i$, $I_{\mathit{zx}}=z_i{x}_i{m}_i$ arba atitinkamais integralais. Jie apibūdina dinaminį masių nesubalansuotumą (pvz., nuo I_xy ir I_zx priklauso kūno, kuris sukasi apie x ašį, slėgio tolygumas į tos ašies guolius). Per bet kurį kūno tašką galima išvesti 3 viena kitai statmenas svarbiausiąsias inercijos ašis, kurių atžvilgiu išcentriniai inercijos momentai lygūs 0. Ašiniai inercijos momentai šių ašių atžvilgiu vadinami svarbiausiais inercijos momentais. Konstrukcijų skaičiavimuose vartojami plokščiųjų figūrų (skerspjūvių) inercijos momentai, išreiškiami kūno tūrinių inercijos momentų formulėse masę (M, m_i, ρdV) pakeičiant plotu (F, F_i, dF), ir polinis inercijos momentas: I_p $=\underset{V}{\int }{r}^2\mathrm{d}F$; čia r – plotelio dF atstumas iki poliaus. Kai polius sutampa su stačiakampės atskaitos sistemos XOY pradžia, I_p = I_x + I_y.