inèrcinė atskaitõs sistemà, atskaitos sistema, kurioje mechaninio judėjimo dėsniai yra tokio pat pavidalo, kaip ir jos atžvilgiu pastoviu greičiu judančioje atskaitos sistemoje. Kiekviena atskaitos sistema, kuri inercinės atskaitos sistemos atžvilgiu juda pastoviu greičiu, t. p. yra inercinė atskaitos sistema. Besisukanti atskaitos sistema, t. p. inercinės atskaitos sistemos atžvilgiu su pagreičiu judanti atskaitos sistema nėra inercinė atskaitos sistema. Nėra absoliučios atskaitos sistemos ir absoliutaus judėjimo, todėl inercinė atskaitos sistema yra teorinė abstrakcija. Ar pasirinktoji atskaitos sistema gali būti laikoma inercine atskaitos sistema, priklauso nuo sprendžiamų uždavinių pobūdžio. Nagrinėjant kūnų judėjimą Saulės sistemoje inercine atskaitos sistema laikoma heliocentrinė atskaitos sistema, t. y. koordinačių sistema, kurios pradžia yra Saulės masės centre, o 3 koordinačių ašys nukreiptos į kurias nors 3 skirtingas nejudančias žvaigždes. Nejudančių žvaigždžių nėra, o ir Saulė sukasi apie mūsų Galaktikos centrą, kuris t. p. juda, todėl heliocentrinę atskaitos sistemą tik apytiksliai galima laikyti inercine atskaitos sistema. Kūnų judėjimui Žemės paviršiuje nusakyti dažniausiai naudojama su Žeme susieta atskaitos sistema. Klasikinėje mechanikoje skirtingų inercinių atskaitos sistemų erdvines (Euklido geometrijos erdvėje) koordinates ir laiką sieja Galilei transformacijos. Specialiojoje reliatyvumo teorijoje skirtingų inercinių atskaitos sistemų erdvėlaikio koordinates (erdvės ir laiko kintamuosius) sieja Lorentzo transformacijos. Pagal bendrąją reliatyvumo teoriją, dėl erdvėlaikio iškreivinimo nėra visuotinės inercinės atskaitos sistemos, gali būti sudaryta tik vietinė inercinė atskaitos sistema, susieta su erdvėlaikio tam tikro taško aplinka, kurioje iškreivinimo galima nepaisyti. Vietinių inercinių atskaitos sistemų koordinates šioje aplinkoje sieja Lorentzo transformacijos.
2469