infiltracija

infiltrãcija (lot. in – į + pranc. filtration – košimas, sunkimasis), paviršinio vandens sunkimasis pro grunto, nuogulų ir uolienų poras, plyšius, kapiliarus ir kitas tuštumas į gilesnius sluoksnius. Būna natūralioji (nuo kritulių) ir dirbtinė (nuo drėkinimo), nepatvenktoji (žemės paviršiuje vandens sluoksnio nesusidaro) ir patvenktoji (žemės paviršiuje susidaro vandens sluoksnis). Infiltracijos intensyvumas priklauso nuo žemės paviršiaus nuolydžio, dirvožemio ar grunto granuliometrinės sudėties (vanduo gerai filtruojasi pro smėlį, blogai – pro molį) ir būsenos (pieva, arimas, suplūktas gruntas, įšalas), augalijos rūšies, dirbtinės nepatvenktosios infiltracijos – dar ir nuo drėkinimo intensyvumo, patvenktosios infiltracijos – ir nuo vandens sluoksnio, esančio ant žemės paviršiaus, storio. Infiltracija papildo požeminių vandenų atsargas, bet gali juos ir užteršti, t. p. išplauti klodą.