informãcijos vadýba, praktinės informacijos tvarkymas ir valdymas; daugiadalykinė ir tarpdisciplininė šios veiklos tyrimų sritis. Praktikos kryptis ir aprėptis priklauso nuo socialinių ir technologinių sąlygų, o studijų samprata – ir nuo šią veiklą tiriančių disciplinų perspektyvų.
Informacijos vadyba gali būti asmeninė (vykdoma pavienių individų) arba organizacijų (vykdoma bet kokio dydžio organizacijose ir nepriklauso nuo to, ar yra savarankiška, ar integruota į kitas veiklas). Daugiausia atliekama organizacijų informacijos vadybos tyrimų, tačiau plėtojantis individualiai naudojamoms technologijoms vis daugiau dėmesio skiriama ir asmeninei informacijos vadybai.
Informacijos vadyba apima visų tipų organizacijų efektyvų valdymą užtikrinančios informacijos (pvz., gamybos, rinkodaros tyrimų ir kitų duomenų, personalo bylų įrašų, konkurencinės aplinkos žvalgymo šaltinių) vertės, kokybės, nuosavybės, vartojimo ir saugos klausimus. Vadybos principai taikomi įsigyjant, tvarkant, kontroliuojant ir skleidžiant tokią informaciją.
Termino sampratos raida
Viena seniausių informacijos vadybos sampratų glaudžiai susijusi su informacijos ir dokumentų tvarkyba bibliotekose ir archyvuose bei biurokratiniais apskaitos procesais įvairiose organizacijose; šie principai apibūdinami archyvistikoje ir bibliotekininkystėje vartojamu informacijos gyvavimo ciklo terminu.
Informacijos vadybos terminą 20 a. 8 dešimtmetyje pirmoji pavartojo Jungtinių Amerikos Valstijų Federalinių dokumentų komisija (angl. Commission on Federal Paperwork), siedama jį su informacijos ištekliais. Tokių išteklių kūrimas ir tvarkymas kainuoja, be to, informacija turi vertę, gali teikti ekonominę ir finansinę naudą, t. p. būti laikoma nuosavybe, turtu ir vartojama preke. 2005 anglų mokslininkas Thomas Danielis Wilsonas informacijos vadyboje pritaikė ir išplėtojo informacijos gyvavimo ciklo sampratą (paveikslas). Pasak jo, asmenų individuali veikla kuriant ir vartojant informaciją (asmeninė informacijos vadyba) neįeina į organizacijų informacijos vadybos sferą, tačiau organizacijų jau sukurti informacijos ištekliai organizacijos lygmeniu tvarkomi taip, kad taptų prieinami visiems potencialiems vartotojams – ne tik įsigyjami, bet ir užtikrinama prieiga prie jų bei jų sklaida.
informacijos gyvavimo ciklas (pagal Th. D. Wilsoną)
21 a. pradžioje Kanados mokslininkas Chun Wei Choo daug dėmesio skyrė organizacijos aplinkai žvalgyti ir organizacijos bei jos narių informacijos poreikiams (vidinei informacinei veiklai), išplėtė informacijos vadybos sampratą iki organizacijos informacinės veiklos įtraukdamas į Th. D. Wilsono pateiktą informacijos vadybos sferą nepatekusias sritis. Pasak Ch. W. Choo, organizacijos informacinė veikla susijusi su organizacijos informacijos poreikių samprata (kaip atpažįstamos, suvokiamos ir pristatomos problemos, kokiomis įsitikinimų sistemomis vadovaujamasi), organizacijos informacijos ieška (kokie informacijos šaltiniai, paieškos būdai ir priemonės pripažįstami, kaip vertinama gauta informacija ir kaip sąveikaujama su išorine aplinka tenkinant informacijos poreikius), informacijos naudojimu (kokios normos ir praktika apibrėžia darbo su informacija ribas, kokios vertybės lemia informacijos interpretavimą, kokios taikomos informacijos apdorojimo ir taikymo taisyklės bei procedūros).
Informacijos vadyba visada susijusi su praktikoje taikomomis informacinėmis technologijomis, todėl jos laikomos informacijos vadybos priemonėmis, o informacijos vadyba dažnai traktuojama ne tik kaip informacijos išteklių, bet ir kaip informacinių technologijų valdymo sritis. Dėl šios priežasties vyrauja informacinių sistemų tyrimai. Anot R. Skyriaus, informacinės sistemos tapo organizacijos ištekliumi ir leido informacinę organizacijos veiklą labiau integruoti į kitas veiklas.
Skaitmeninimo ir skaitmenizacijos procesai, t. p. intensyvus kompiuterių tinklo ir mobiliųjų technologijų diegimas paveikė informacijos vadybą ir empirinius informacijos naudotojų organizacijose tyrimus, kuriuose dominuoja informacijos mokslo perspektyva, atskyrė nuo informacinių sistemų dizaino, plėtros ir taikymo darbų, paremtų šių sistemų perspektyva. 21 a. 1–2 dešimtmečiais išplėtotos taikomosios informacijos vadybos tyrimų sritys (pvz., sveikatos ir medicinos, statybos ir inžinerijos), kuriose dominuoja informacinių sistemų plėtros, naudojimo ir vertinimo studijos, siekiančios tobulinti šių sričių praktiką.
Dar vienas informacijos vadybos plėtros ir tyrimų etapas susijęs su per Covid-19 pandemiją įvykusiais socialiniais ir organizacijų darbo pokyčiais. Šiuo laikotarpiu įvairios informacijos ir komunikacijos, finansų, švietimo, sveikatos apsaugos ir medicinos, net gamybos ir paslaugų teikimo viešosios ir verslo organizacijos dėl įvesto karantino labai išplėtojo nuotolines skaitmenines paslaugas, t. p. savo darbuotojų nuotolinio darbo ir komunikacijos galimybes, kartu diegdamos naujus darbo įgūdžius ir keisdamos organizacijų struktūrą bei kultūrą. Tai paskatino ir intensyvius informacijos vadybos pokyčių bei jų įtakos įvairių sričių organizacijoms, t. p. skaitmeninių informacijos išteklių ir skaitmeninių transformacijų organizacijose tyrimus. Sustiprėjo ir dar prieš pandemiją pastebėta tendencija informacijos vadybos požiūriu tyrinėti elektroninio verslo, elektroninės valdžios, elektroninių sveikatos, mokymo paslaugų ir kitas panašias sritis. Didieji duomenys (reikalaujantys specialių jų saugojimo ir apdorojimo technologijų), blokų grandinės (specialios duomenų bazės) ir dirbtinis intelektas t. p. keičia organizacijų informacinę aplinką ir skatina šių priemonių taikymo informacijos vadyboje tyrimus. Dėl išaugusios skaitmeninių išteklių ir nuotolinės komunikacijos reikšmės svarbi tapo informacijos sauga, susiformavo atskira informacijos saugos vadyba.
Tyrimai Lietuvoje
Lietuvoje informacijos vadybos tyrimus atlieka įvairių organizacijų (finansų, logistikos, sveikatos apsaugos ir kitų) veiklos tyrinėtojai. Konceptualius verslo vadybos klausimus plėtoja Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto Ekonominės informatikos katedros, Komunikacijos fakulteto Organizacijų informacinės ir komunikacinės veiklos tyrimų katedros mokslininkai. Vilniaus Gedimino technikos ir Kauno technologijos universitetų informacinių technologijų, sistemų ir saugos tyrimų padaliniai, bibliotekose ir archyvuose dirbantys tyrėjai studijuoja įvairius informacijos ir informacinių sistemų vadybos aspektus.
2949
L: Ch.W. Choo Environmental Scanning for Intelligent Organisation: The Art of Scanning the Environment Medford 32002; E. Maceviciute, T. D. Wilson Introducing Information Management: An Information Research Reader London 2006; Ch. W. Choo The Inquiring Organization: How Organisations Acquire Knowledge and Seek Information Oxford 2016; R. Skyrius Business Intelligence: A Comprehensive Approach to Information Needs, Technologies and Culture Cham 2021.