informãcinis kãras, veiksmai, kuriais siekiama įtvirtinti informacinį dominavimą, garantuoti savo informacinių sistemų saugumą. Objektas – informacijos pagrindu žmogaus priimamų sprendimų mechanizmas. Informacinis karas apima karą su priešo vadovybe, kontrole, komunikacijomis (taikomos poveikio priešo ginkluotoms pajėgoms priemonės); žvalgybos karą, elektroninį karą, karą virtualioje erdvėje, psichologinio poveikio operacijas, informacijos apie finansus ir ekonomiką kontrolę (siekiama paveikti visą visuomenę). Jungtinių Amerikos Valstijų didžiausias dėmesys skiriamas techninėms ir psichologinio poveikio priemonėms. Pirmuoju informaciniu karu laikomas Persijos įlankos karas. Šiame konflikte buvo numatyti 3 informacinio karo etapai: garantuoti Jungtinių Amerikos Valstijų paramą savo veiksmams, stiprinti sąjungininkų ryšius ir demoralizuoti priešus; garantuoti informacinį pranašumą, priversti Irako kariuomenę nesipriešinti; paremti tiesioginius karinius veiksmus, garantuoti tarptautinę paramą jiems. Buvo akcentuojami sėkmingi smūgiai itin tiksliomis bombomis. Per Kosovo krizę informacinio karo patirtį iš Jungtinių Amerikos Valstijų perėmė NATO šalys. Bombarduojant tiltus, elektros pastotes buvo siekiama sukelti visuomenės nepasitenkimą S. Miloševičiaus valdžia. NATO kasdien rengiamos 3 spaudos konferencijos, Jugoslavijos ryšių priemonių perėmimas arba sunaikinimas atliko psichologinio poveikio priemonių funkciją. Virtualioje erdvėje Jugoslavija ėmėsi aktyvių veiksmų: buvo kuriami jos poziciją palaikantys tinklalapiai, iš Jugoslavijos, Rusijos Federacijos, Kinijos teritorijų bandoma sutrikdyti NATO valstybių svetainių darbą. Rusijos Federacija iš pradžių informacinį karą suvokė kaip propagandos ir maskuotės taikymą. Per pirmąjį Čečėnijos karą (Čečėnijos karai) Rusijoje nebuvo informaciniam karui vadovaujančio vieno centro, nežlugdyta parama priešui, kariuomenė neturėjo visuomenės palaikymo. Per antrąjį Čečėnijos karą Rusija pradėjo taikyti modernias informacinio karo priemones. Beveik nelikus nepriklausomos žiniasklaidos oficialią poziciją platino viena vadovaujanti institucija, Rusijos Federacija slopino priešo ryšių priemones, kūrė oficialią poziciją palaikančias interneto svetaines. Tokie veiksmai naudoti ir per Rusijos Federacijos karą prieš Sakartvelą (2008). Informacinio karo priemonės plačiai taikomos per Ukrainos krizę: kuriami specialūs tinklalapiai, buriamos Ukrainą ir Rusijos Federaciją palaikančios grupės socialiniuose tinkluose (pvz., Facebook), akcentuojama kurią nors pusę palaikanti teigiama arba paramą priešui žlugdanti informacija. Rusijos Federacija aktyviai samdo komentatorius, už atlygį rašančius oficialią poziciją palaikančią nuomonę tuose tinklalapiuose, kurių Rusijos Federacija nepajėgi kontroliuoti arba uždrausti prieigą prie jų.
Informacinis karas laikomas efektyviu: per Persijos įlankos karą Jungtinių Amerikos Valstijų išlaidos psichologiniam karui sudarė 16 mln. dolerių (bendras operacijos biudžetas – 60 mlrd. dolerių). Šių veiksmų rezultatas – neutralizuota apie 44 % Irako karių (į nelaisvę pasidavė 87 000, dezertyravo apie 160 000).
L: N. Maliukevičius Informacinio karo koncepcija: JAV ir Rusijos požiūriai Vilnius 2002.