infraraudonoji spinduliuotė

infraraudonóji spinduliuõtė, infraraudoneji spindulia, elektromagnetinės bangos, kurių ilgis nuo apie 1 µm iki 1000 µm. Infraraudonoji spinduliuotė priskiriama prie optinės spinduliuotės. Infraraudonosios spinduliuotės spektras pagal bangų ilgį sąlyginai skirstomas į kelias sritis: artimąją (bangos ilgis nuo 1 µm iki 10 µm), vidurinę (10–50 µm), tolimąją (50–300 µm) ir submilimetrinę (300–1000 µm). Infraraudonosios spinduliuotės šaltiniai yra Saulė (kiti kosminiai objektai), kaitinamoji lempa, elektros lankas, įvairios elektros išlydžio lempos, lazeriai (neodimio, helio‑neono, anglies dioksido, indžio‑stibio, vandens garų ir kiti). Infraraudonoji spinduliuotė registruojama šiluminiais imtuvais (termopora, bolometru, radiometru), fotoelektriniais imtuvais (fotodiodais, fotorezistorių matricomis), fotografinėmis medžiagomis. Sklisdama pro Žemės atmosferą infraraudonoji spinduliuotė silpsta dėl sklaidos (sklaido oro azotas ir deguonis, atmosferoje esančios dūmų dalelės, smulkūs vandens lašeliai, dulkės) ir sugerties (ypač smarkiai sugeria vandens garai, anglies dioksidas, ozonas). Žemės spinduliuojamos infraraudonosios spinduliuotės tik menka dalis prasiskverbia pro atmosferą už jos ribų. Infraraudonoji spinduliuotė plačiai naudojama moksliniuose tyrimuose. Infraraudonosios spinduliuotės emisijos ir sugerties spektrai teikia duomenų apie atomų ir molekulių sandarą, todėl šiais spektrais naudojamasi medžiagų kokybinėje ir kiekybinėje spektrinėje analizėje. Infraraudonosios spinduliuotės kvantai kūne virsta šiluma. Infraraudonoji spinduliuotė prasiskverbia į kaitinamą kūną ir tuo giliau, kuo ilgesnės infraraudonosios spinduliuotės bangos. Tūrinei infraraudonosios spinduliuotės sugerčiai būdinga tai, kad temperatūra medžiagos viduje yra didesnė negu paviršiuje; temperatūros gradientas siekia net 20–50 K/cm ir nukreiptas iš kūno vidaus į paviršių. Dėl tokio gradiento iš drėgnų kūnų sparčiai šalinama drėgmė. Be to, dažomuose ir lakuojamuose paviršiuose infraraudonoji spinduliuotė sukelia lakų ir plėvėdarių polimerizaciją, polikondensaciją, paspartina plėvelės susidarymą. Infraraudonoji spinduliuotė gerai džiovina plonuosius sluoksnius.

Pramonėje infraraudonoji spinduliuotė naudojama įvairioms medžiagoms ir gaminiams šildyti, kaitinti ir džiovinti, patalpoms šildyti. Evaporografai ir šilumos lauko žvalgytuvai naudojami perkaitusioms elektroninių įtaisų ar mašinų dalims aptikti, gaminio defektams nustatyti. Infraraudonosios spinduliuotės elektroninių optinių keitiklių pagrindu sukurta naktinio matymo prietaisų. Infraraudonoji spinduliuotė naudojama karo technikoje (lokatoriai, tolimačiai), elektroniniuose optiniuose prietaisuose, antžeminiam ir kosminiam ryšiui (infraraudonieji lazeriai), apsaugai, kriminalistikoje, skaičiavimo įrenginiuose, infrafotografijoje, organinių ir biologinių audinių bei kraujagyslių tyrimui; infraraudonąja spinduliuote gydomi poūmiai ir lėtiniai uždegimai, neuralgijos, malšinamas skausmas.

1333