infùzija (lot. infusio – įliejimas, įpylimas), didelio kiekio skysčio (fiziologinio tirpalo, kraujo, gliukozės) įleidimas į organizmą.
Infuzija daroma pro alkūnės arba poraktinę veną, pro poodį, arteriją, aortą, pilvo arba pleuros ertmę. Skystis supilamas į guminį ar plastiko flakoną, kuris tvirtinamas prie specialaus stovo 50–60 cm aukštyje virš įleidimo vietos. Flakone esantis skystis pro vamzdelį (jame dar įtaisytas tam tikras sifonas) ir jo gale esančią adatą arba kateterį patenka į veną, o iš jos į bendrąją organizmo kraujotaką. Dažniausiai skystis lašinamas lašais, rečiau teka srovele. Infuzijos procedūra gali trukti nuo kelių valandų iki kelių parų. Kai ligonio būklė labai sunki, per parą jam suleidžiama 3–5 l skysčio. Dideli skysčio kiekiai leidžiami, kai žmogus smarkiai nukraujavęs, gausiai vemia arba viduriuoja, t. p. gydant po stipraus apsinuodijimo, nuo kepenų ar inkstų nepakankamumo, smegenų pabrinkimo, kai dėl ligos nei maistas, nei vaistai nebegali patekti pro burną.
infuzija
2271