Ingùšijos istòrija
Senovės laikai ir viduriniai amžiai
Dabartinės Ingušijos teritorija apgyventa paleolite. Ingušai minimi 7 a. armėnų šaltiniuose. 9–12 a. priklausė Kaukazo Albanijai (tada paplito krikščionybė), 13–15 a. Aukso ordai.
ingušų kovos bokštai Erzi (Džeiracho rajonas)
Valdoma Rusijos ir SSRS
Nuo 16 a. dėl Ingušijos varžėsi Turkija, Persija, vėliau – ir Rusija. 16–18 a. įsitvirtino islamas. 1810 ingušai tapo Rusijos valdiniais. Kitaip negu čečėnai, ingušai menkai dalyvavo imamo Šamilio vadovaujamame sukilime (1834–58).
ingušų karys (19 a. pabaiga)
memorialo politinių represijų aukoms Nazrane paminklas Devyni bokštai
Įsitvirtinus sovietų valdžiai Ingušija iki 1924 priklausė Kalniečių Autonominei Sovietų Socialistinei Respublikai, 1924 sudaryta Ingušijos autonominė sritis. 1934 ji sujungta su Čečėnijos autonomine sritimi į Čečėnijos‑Ingušijos autonominę sritį, kuri 1936 buvo pertvarkyta į Čečėnijos‑Ingušijos Autonominę Sovietų Socialistinę Respubliką. Per II pasaulinį karą ši respublika 1944 buvo panaikinta, ingušai kartu su čečėnais už tariamą kolaboravimą su vokiečiais (Ingušija net nebuvo jų okupuota) ištremti į Vidurinę Aziją.
1957 Čečėnijos‑Ingušijos Autonominė Sovietų Socialistinė Respublika buvo atkurta, likusiems gyviems ingušams leista grįžti į tėvynę. Čečėnijai 1991 paskelbus nepriklausomybę, Ingušija nuo jos atsiskyrė.
Ingušijos Respublika
Nuo 1992 Ingušija – Rusijos Federacijos respublika. 1993–2001 jai vadovavo prezidentas Ruslanas Auševas. Ingušija turėjo teritorinių ginčų (1992 buvo kilęs ginkluotas konfliktas) su Šiaurės Osetija. Konfliktai Šiaurės Kaukaze, ypač Čečėnijos karai, ir toliau buvo vienas svarbiausių Ingušijos vidaus politikai darančių įtaką veiksnių. 2000 Ingušijoje buvo apie 300 000 pabėgėlių iš Čečėnijos ir Šiaurės Osetijos. Atstatydintą Ruslaną Auševą 2002 pakeitė Rusijai lojalesnis Muratas Ziazikovas (buvęs KGB generolas); jam valdant (2002–08) nutraukta per Ingušiją organizuojama parama Čečėnijos kovotojams. 2002 Ingušijos sostinė iš Nazranės perkelta į Magasą.
2008–19 Ingušijai vadovavęs buvęs SSRS kariškis Junus-bekas Jevkurovas taikė griežtas priemones prieš nuo 21 a. pradžios aktyvėjančių radikalių islamo grupuočių narius. 2018 09 jam pasirašius Ingušijos ir Čečėnijos sienos delimitavimo sutartį (Čečėnijai atiteko dalis kalnuotos miškų teritorijos, kuri, pasak ingušų aktyvistų, istoriškai priklauso Ingušijai) Magase kilo daugiatūkstantiniai protestai, reikalaujantys Junus‑beko Jevkurovo atsistatydinimo. Čečėnijos prezidentas R. Kadyrovas pagrasino Ingušijai karu, jeigu ji sienos nepripažintų. 2019 Ingušijos prezidentu paskirtas teisininkas Machmudas Ali Kalimatovas.
-Ingušija