inhaliãtorius (lot. inhalo – įkvepiu), medicininis prietaisas, kuriuo kvėpavimo takų liga sergantis žmogus gali tiesiogiai ir greitai įkvėpti vaistų į kvėpavimo takus.
dozuotas purškiamasis inhaliatorius
Skiriamas vaikams ir suaugusiesiems įvairioms kvėpavimo takų ligoms (pvz., astmai, laringitui ar lėtinei obstrukcinei plaučių ligai) gydyti ir jų profilaktikai. Inhaliatorius skystus vaistus paverčia smulkiomis dalelėmis, kurias žmogus įkvepia per veido kaukę ar burnos kandiklį. Tokiu būdu vartojamas vaistas patenka tiesiai į kvėpavimo takus ir absorbuojasi juose. Be gydomojo poveikio, tai gali sumažinti nepageidaujamą geriamųjų vaistų poveikį. Inhaliatoriai būna dozuoti purškiamieji (jų viename išpurškime yra tam tikra dozė vaisto), dozuoti milteliniai (jų būna įvairių formų, pvz., kapsulės su talpykle, diskai, vadinamieji turbuhaleriai ir kiti) bei sroviniai, kurie būna 3 tipų (kompresoriniai, ultragarsiniai ir tinkleliniai).
Kompresoriniai inhaliatoriai veikia perdavimo principu. Inhaliatoriaus priekyje yra talpyklė, į kurią pilami gydytojo paskirti vaistai. Veikdamas kompresorius pučia orą, kuris per specialų vamzdelį tirpalą padalija į mažas daleles, kurios patenka į žmogaus kvėpavimo takus ir padengia jų gleivinę, todėl ligonis nustoja dusti, atsikosėjimas tampa lengvesnis.
Ultragarsiniai inhaliatoriai veikia panašiai kaip ir kompresoriniai, tik juose įdėtus vaistus ultragarsas suskaldo į mažas daleles, kurios vėliau per specialų vamzdelį patenka į kvėpavimo takus.
Tinklelinio inhaliatoriaus veikimo principas – greiti elektros grandinės virpesiai, sukuriantys rezonuojančius virpesius, kurie perduodami į metalinį mikrotinklelį. Skystis prasiskverbia pro tinklelį ir yra staigiai išpurškiamas. Tokiu būdu susidaro daugybė smulkių dalelių ir jos pro kvėpavimo kaukę ar antgalį nukreipiamos į paciento, kuriam taikomas inhaliacinis gydymas, kvėpavimo sistemą.
Į srovinius inhaliatorius galima pilti ne tik vaistus, bet ir vandenį ar druskos tirpalą. Nepriklausomai nuo tipo, visų inhaliatorių naudojimas yra panašus. Kiekvienas prietaisas parenkamas atsižvelgiant į individualius konkretaus paciento poreikius, amžių, patologinę būklę, koordinaciją ir plaučių funkciją.
Pirmąjį prietaisą kosuliui gydyti 1778 sukūrė anglų gydytojas ir astronomas Johnas Mudge’as (1721–93).
1730
ultragarsinis inhaliatorius
kompresorinis inhaliatorius
tinklelinis inhaliatorius
-purkštukas